žinoti, ar jis apskritai gali girdėti tą triukšmą. Šie klausos testai suteikia mums pradinį atskaitos tašką ir leidžia pradėti aiškintis, kaip laivų, valčių, orlaivių ir pakrantėse vykdomų statybų keliamas triukšmas gali paveikti ruonius ir jūrų liūtus“, – kalbėjo Kertino universiteto profesorė ir pagrindinė tyrėja Christine Erbe.
Per tyrimą nustatyta, kad irklakojai jautriausiai reagavo į maždaug 3,2 kilohercų dažnio garsus.
„Šis tyrimas ypač svarbus nykstantiems Australijos jūrų liūtams. Jų populiaciją sudaro tik apie 12 tūkst. gyvūnų. Klausą jie naudoja bendraudami, ieškodami maisto, orientuodamiesi ir aptikdami grėsmes“, – pabrėžė C. Erbe.
Žinoma, kad triukšmo tarša daro didelį neigiamą poveikį laukinei gamtai.
Vasarį paskelbtame tyrime nustatyta, kad triukšmas veikia paukščių elgseną visame pasaulyje: sutrikdo jų poravimosi giesmes, gebėjimą rasti maisto ir išvengti plėšrūnų.
Pasak elgsenos biologo Benjamino Pitcherio iš Australijos Tarongos gamtosaugos draugijos, jūrų liūtų ir ruonių tyrimai turės praktinę reikšmę.
„Šios išvados galėtų padėti įvertinti poveikį aplinkai ir valdyti triukšmą, laivybai, pakrančių plėtrai ir jūrinės pramonės veiklai plečiantis. Dabar žinome, kokius garsus šie gyvūnai gali girdėti ore. Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kaip triukšmas juos veikia po vandeniu ir kada jis pradeda trikdyti jų elgseną ar klausą“, – pridūrė B. Pitcheris.
Naujausi komentarai