- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2020 m. gruodžio 10 d. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacija (toliau – IUCN) paskelbė Tarptautinės raudonosios knygos atnaujinimą.
Kaip skelbiama pranešime, dabar IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąraše yra 128 918 ištirtos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, iš kurių net 35 765 rūšims gresia išnykimas. Pranešime, be džiaugsmą keliančių žinių apie gamtosauginių organizacijų dėka atsigaunančias įvairių rūšių populiacijas, taip pat gausu šokiruojančių skaičių per paskutinius metus nykstančių ar net išnykusių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, kurių pagrindinė nykimo priežastis – žmonių ūkinė veikla.
Gamtosauginiai projektai padeda atkurti Europos stumbrų populiaciją gamtoje
Dėka Europoje vykdomų gamtosauginių projektų, europinių stumbrų (Bison bonasus) populiacija išaugo nuo maždaug 1 800 individų 2003 metais iki daugiau kaip 6 200 individų 2019 metais. Nuo šiol europiniai stumbrai priskiriami nebe pažeidžiamų (VU – vulnerable), o artėja grėsmė (NT – near threatened) kategorijai. Kaip teigiama pranešime, Europoje šiuo metu laisvai klajoja apie 47 stumbrų bandos, ne išimtis ir Lietuva. 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais.
Tačiau Europoje gyvenančios stumbrų bandos yra izoliuotos viena nuo kitos ir apsiriboja neoptimaliomis miško buveinėmis, kur šiems gyvūnams trūksta pašaro, vietos ir kitų resursų. Tik aštuonios bandos yra pakankamai didelės, kad būtų užtikrinta ilgalaikė, genetiškai sveika, šių stumbrų populiacija. Europiniai stumbrai toliau išlieka priklausoma rūšis nuo taikomų apsaugos priemonių, tokių kaip stumbrų perkėlimas į optimalesnes atviras buveines, naujų genų į bandas įnešimas bei žmonių ir stumbrų konfliktų mažinimas.
Visiems gėlavandeniams delfinams iškilusi grėsmė išnykti
IUCN surinkus daugiau duomenų apie baltuosius delfinus (Sotalia fluviatilis) ir paskelbus šią delfinų rūšį nykstančia, nuo šiol visos pasaulio gėlavandenės delfinų rūšys yra įtrauktos į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip rūšys, kurioms yra kilusi grėsmė išnykti.
Gėlavandenių delfinų, paplitusių Amazonės upių sistemoje, populiacija buvo itin sunykusi dėl atsitiktinių žūčių įsipainiojus šiems gyvūnams į žvejybinius tinklus, dėl upių užtvenkimo ir taršos. Kabančių vandenyje žiauninių tinklų, prie kurio žuvys prikimba žiaunomis, pelekais ir nebegali ištrūkti, naudojimo panaikinimas ir užtvankų skaičiaus mažinimas baltųjų delfinų buveinėse yra pagrindinės priemonės rūšiai išsaugoti. Taip pat svarbus nelegalios šių gyvūnų medžioklės uždraudimas.
Išnykusios rūšys
Dingęs ryklys (Carcharhinus obsoletus), kuris oficialiai buvo aprašytas tik praėjusiais metais, patenka į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip kritiškai nykstantis (galbūt išnykęs). Ši rūšis paskutinį kartą buvo užregistruota 1934 metais. Jos buveinėje Pietų Kinijos jūroje buvo intensyviai žvejojama daugiau nei šimtmetį ir tai tebėra vienas iš labiausiai išnaudojamų jūrų regionų pasaulyje. Kadangi, mažai tikėtina, jog rūšis galėjo išlikti esant tokioms sąlygoms, IUCN paskelbtame pranešime teigiama, kad dingęs ryklys jau gali būti ir išnykęs.
Visos 17 gėlavandenių žuvų rūšys, kurios yra endeminės Lanao ežerui ir jo ištakoms Filipinuose, dabar yra išnykusios (15 rūšių) arba kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios) (2 rūšys). Išnykimą sukėlė introdukuotos plėšrios žuvų rūšys, intensyvus žemės ūkis ir destruktyvūs žvejybos metodai.
Trys Centrinės Amerikos varliagyvių rūšys buvo neseniai paskelbtos kaip išnykusios. Dar 22 varlių rūšys visoje Centrinėje ir Pietų Amerikoje buvo IUCN organizacijos paskelbtos kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios). Pagrindinis šių varlių populiacijų drastiškų nuosmukių veiksnys – chitridiomikozės liga. Ši liga yra viena iš neseniai kilusių laukinių gyvūnų grybelinių ligų, kuri gyvūnams sukelia organizmo apykaitos sutrikimus. Aplinkosauginių organizacijų pastangos apsaugoti šią kritinę buveinę padeda atsigauti kelių kitų ten paplitusių varliagyvių rūšių populiacijoms.
Augalai: grėsmė protėjoms ir ąžuolams
Daugiausiai Pietų pusrutulyje augantys protėja šeimos augalai buvo išsamiai įvertinti ir nustatyta, kad 45 % (637 iš 1464 rūšių) šių ryškiai žydinčių augalų yra pažeidžiami, nykstantys arba kritiškai nykstantys. Daugelio šios šeimos augalų rūšių paplitimo diapazonas yra itin ribotas, todėl protėjos yra pažeidžiamos dėl buveinių praradimo vystant žemės ūkį, invazinių augalų rūšių plitimo ir sezoninių gaisrų.
Šiais metais IUCN išsamiai įvertinus ąžuolų būklę gamtoje paaiškėjo, kad beveik trečdaliui 31 % (113 iš 430 ąžuolų rūšių) gresia išnykimas. Devynios Azijoje augančios ąžuolų rūšys patenka į IUCN raudonąjį sąrašą kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios ar išnykusios laukinėje gamtoje). Daugiausia ąžuolų rūšių, kurioms gresia didžiausias pavojus, paplitusios Kinijoje ir Meksikoje, taip pat Vietname, JAV ir Malaizijoje.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta ąžuolai Kinijoje, Meksikoje ir Pietryčių Azijoje – miškų kirtimas atlaisvinant vietą žemės ūkiui ir medienos pramonei. Invazinės rūšys, ligos ir klimato kaita yra pagrindinės priežastis, dėl kurių nyksta ąžuolai JAV. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas introdukuotų ąžuolų rūšių. Geriausiai visiems Lietuviams atpažįstamas Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) IUCN organizacijos paskelbtas kaip nekelianti susirūpinimo rūšis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atkurta deguonies koncentracija Šiaulių Rėkyvos karjere1
Aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, Rėkyvos karjero vandenyje atkūrė deguonies koncentraciją. ...
-
Prahos zoologijos sode koronavirusas nustatytas gorilai ir dviem liūtams2
Prahos zoologijos sode koronavirusu užsikrėtė gorila ir du liūtai. Jiems pasireiškia tik silpni simptomai, pranešė direktorius Miroslavas Bobekas. ...
-
Etnos ugnikalnis vėl išsviedė lavos fontaną1
Italijos Sicilijos saloje vėl įspūdingai išsiveržė Etnos ugnikalnis. Lavos fontanas šovė 500 metrų į naktinį dangų, ketvirtadienio rytą pranešė Geofizikos ir vulkanologijos institutas. ...
-
Paukščiai grįžta: miškininkai paaiškino svarbiausias inkilų kėlimo taisykles
Šylant orams netrukus pasitiksime ir grįžtančius paukščius. Valstybinių miškų urėdija kovo 15-19 dienomis skelbia inkilų kėlimo šventę ir dalijasi svarbiausiais patarimais, kokie inkilai tinkamiausi paukščiams, bei...
-
Modelis ir tinklaraštininkė J. Steponavičiūtė: gardžiuotis gera, išmesti gėda
Pagaminau, suvartojau ir išmečiau – kiek ironiška, bet tokia šių dienų tiesa. Tačiau dėl kai kurių žmonių viskas pamažu keičiasi, žmonės tampa sąmoningesni ir prie to gana efektyviai prisideda žiedinės ekonomikos princ...
-
Prie Mozambiko krantų žuvo dar 86 delfinai1
Prie vienos Mozambiko salos antradienį buvo rasti dar 86 dėl nežinomos priežasties žuvę delfinai, pranešė šalies Aplinkos ministerija. ...
-
Vokietijoje per savaitę oro temperatūra pakilo daugiau kaip 40 laipsnių1
Vokietijoje per savaitę užfiksuotas rekordinis oro temperatūros šuolis – kai kuriuose šalies rajonuose jis siekė daugiau kaip 40 laipsnių. ...
-
Sostinės požeminio vandens kokybės tyrimai: vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su įmone „Vilniaus planas“ pristato 2020 m. požeminio vandens kokybės analizę, kurioje atsispindi duomenys iš 32-jų skirtingų požeminio ir šaltinio vandens monitoringo vietų, esančių įvair...
-
Pamaryje – šimtai pempių, grįžo vieversiai3
Pavasario šaukliais vadinamos pempės ir vieversiai į pamarį traukia būriais. Pirmieji pavieniai paukščiai Ventėje pasirodė šeštadienį, o po dienos ornitologai Nemuno deltoje jau skaičiavo šimtus pempių. ...
-
Naujojoje Zelandijoje išgelbėti 28 ant seklumos užplaukę delfinai1
Gelbėtojai antradienį sėkmingai sugrąžino į jūrą 28 delfinus, užplaukusius ant seklumos Naujosios Zelandijos pakrantės atkarpoje, kur dažnai įstringa būriai šių jūrų žinduolių, pranešė laukinės gamtos pareigūnai. ...