Bandymai suvaldyti
Lietuvoje vilkų medžiojimo sezonas oficialiai vyksta nuo spalio 15 iki kovo 31 d. Kiekvienam sezonui nustatomas konkretus sumedžioti leidžiamas gyvūnų skaičius. Jei nustatytas limitas įvykdomas, medžioklės sezonas stabdomas.
Nustatytą limitą ne visada pavyksta pasiekti. Aplinkos ministerijos (AP) duomenimis, 2023–2024 m. medžioklės sezoną buvo sumedžiota 280 vilkų (nustatytas limitas – 341). 2025–2026 m. sezoną sumedžioti 275 vilkai (nustatytas limitas – 307).
AP nurodo, kad ribotas vilkų medžiojimas turėtų užtikrinti palankią populiacijos būklę ir kartu suvaldyti galimą žalą ūkininkams.
Puola ir elnius
Nors ir šaudomi, ir ieškoma būdų vilkams suvaldyti, jie ūkininkams kasmet pridaro žalos. Pilkauodegiai įsisuka ne tik į avių ūkius. Papjaunama ir aptvaruose laikomų tauriųjų elnių, danielių.
Apie vilkų padarytą žalą „Kauno dieną“ informavusi Kaišiadorių savivaldybė pabrėžė, kad vilkų išpuoliai šiais metais buvo dažnesni, nei įprasta.
„Per 30 kalendorinių dienų fiksavome keturis atvejus. Vienas jų: Mažųjų Juodiškių k., Rumšiškių sen., 2026 m. balandžio 8 d. papjautos šešios tauriųjų elnių patelės. Antras užfiksuotas atvejis: Baniškių k., Rumšiškių sen., 2026 m. balandžio 23 d. papjautos trys avys ir keturi ėriukai. Trečias: Mažųjų Juodiškių k., Rumšiškių sen., 2026 m. balandžio 27 d. papjautas vienas taurusis elnias. Ketvirtas atvejis: Mažųjų Juodiškių k., Rumšiškių sen., 2026 m. gegužės 7 d. papjauta viena tauriųjų elnių vaikinga patelė“, – tokius duomenis pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Levansavičiūtė.
Ūkininkės nuostoliai
Neramu šiais metais ir Alytaus rajono avių ūkiuose.
Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Aivaras Tulaba „Kauno dienai“ nurodė, kad vilkų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus fiksuoti Simno ir Miroslavo seniūnijų teritorijoje.
„Užfiksuota pasikartojančių žalos atvejų, ypač ūkininkės G. B. ganykloje – joje šiais metais vilkai papjovė ir sužalojo penkiolika ūkinių gyvūnų. Dalis išpuolių įvyko naktimis ir ankstyvais rytais, kai gyvūnai buvo laikomi ganyklose. Po kelių vienas po kito ūkinių gyvūnų papjovimo atvejų ūkininkė G. B. kreipėsi su prašymu į savivaldybę inicijuoti vilkų sunaikinimą“, – nurodė Alytaus rajono savivaldybės specialistas.
Dalis išpuolių įvyko naktimis ir ankstyvais rytais, kai gyvūnai buvo laikomi ganyklose.
Prašo leidimų
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) „Kauno dieną“ informavo sulaukusi Kaišiadorių ir Alytaus savivaldybių prašymų leisti sumedžioti vilkų ne medžioklės sezono metu.
Kauno rajonas tokio prašymo nepateikė. Tačiau buvo kreiptasi praėjusiais metais.
Leidimas šaudyti vilkus ne jų medžioklės metu suteikiamas esant tam tikrų konkrečių aplinkybių, kurias turi patvirtinti leidimus išduodanti AAA.
„Leidimas [...] išduodamas siekiant išvengti didelės žalos, kai vilkas (–ai) užpuola ūkinius gyvūnus ar naminius augintinius per 30 pastarųjų kalendorinių dienų tris ir daugiau kartų ir tai įvyksta ne didesniu kaip 20 km atstumu vienas nuo kito“, – paaiškino AAA atstovas Vaidotas Norkus.
Pateikė statistiką
Specialistas informavo, kad leidimai papildomai medžioti vilkus išduodami nuo 2015 m., kai ėmė daugėti ūkininkų skundų, kad ribotai medžiojami vilkai pridaro vis didesnių nuotolių. Prašymus pateikia savivaldybės, kuriuose gyvena nuostolių patyrę ūkininkai.
V. Norkus redakcijai pateikė penkerių pastarųjų metų statistiką.
„2020–2025 m. laikotarpiu AAA gavo 39 prašymus gauti leidimą sumedžioti vilkus ne jų medžioklės sezono metu. Įvertinus visus prašymus buvo išduoti 25 leidimai – buvo leista sumedžioti 44 vilkus. Pagal AAA pateiktas ataskaitas, per šį laikotarpį pagal išduotus leidimus sumedžiota tik septyniolika vilkų“, – nurodė V. Norkus.
2020 m. AAA sulaukė dešimt prašymų, 2021 – dviejų prašymų, 2022 m. – dviejų, 2023 m. – aštuonių, 2024 m. – devynių, 2025 m. – aštuonių.
Dalį prašymų atmeta
Toli gražu ne visi prašymai sumedžioti vilkus patenkinami.
„Būtina nurodyti žalos padarymo vietą ir datą, ūkinio gyvūno, kuriam padaryta žala, rūšį, sužalotų ir (ar) sudraskytų ūkinių gyvūnų ar gyvūnų augintinių skaičių, kiekvieno nukentėjusio ūkinio gyvūno registravimo numerį, taikytas įprastas ūkinių gyvūnų apsaugos priemones, gyvūno augintinio šeimininko inicialus, gyvūno augintinio, registruoto Gyvūnų augintinių registre, mikroschemos numerį, žalą įrodančias nuotraukas. Dėl savivaldybių netinkamai pateiktų prašymų arba netinkamai suvestų (ar nesuvestų) duomenų į BIOMON sistemą AAA negali išduoti leidimo vilkams medžioti“, – paaiškino V.Norkus.
Dėl nurodytų priežasčių atmetama nemaža dalis prašymų. Pvz., iš 2024 ir 2025 m. gautų septyniolikos prašymų netenkinti devyni.
Neatitiko kriterijų
Praėjusiais metais nebuvo patenkintas ir Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas sumedžioti vilkų ne sezono metu.
Apie priežastis informavusi Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė paaiškino, kad pritrūko vienos leidimo išdavimo sąlygos.
„2025 m. liepą–rugpjūtį buvo užfiksuoti trys vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams atvejai, visi įvykę ne didesniu kaip 20 km atstumu vienas nuo kito (vienas iš šių atvejų buvo fiksuotas ne Kauno rajono savivaldybės ribose). Kauno rajone abu fiksuoti atvejai įvyko pas tą patį asmenį.
AAA pateikė neigiamą atsakymą, nurodydama, kad per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos buvo užfiksuoti du vilkų užpuolimo atvejai, kai nukentėjo ūkiniai gyvūnai, todėl nebuvo įvykdyta leidimo išdavimo sąlyga – per nustatytą laikotarpį turi būti užfiksuoti trys ir daugiau užpuolimo atvejų“, – paaiškino A. Tamonienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad šiais metais Kauno rajono ribose dar neužfiksuota vilkų išpuolių gyvūnus auginančiuose ūkiuose.
Apsisaugoti – sudėtinga
Nuo vilkų išpuolių žalos patyrę avis auginantys Kauno rajono gyventojai „Kauno dienai“ sakė, kad apsisaugoti nuo vilkų labai sudėtinga.
„Mūsų ūkio plotai išsidėstę trijų savivaldybių ribose. Praėjusiais metais įvyko išpuolis Stakliškių seniūnijoje. Per vieną išpuolį papjauta dešimt avių ir dvylika avių sužalota. Tai buvo rugpjūčio antrojoje pusėje. Pagal padarytos žalos pobūdį sprendžiu, kad vilkai tiesiog mokė vilkiukus, nes iš papjautų avių tik viena buvo suėsta, o visos kitos tik apkandžiotos“, – pasakojo ūkininkas Vytautas Dzingulevičius.
Jis pabrėžė – nors ūkyje nemažai investuota į priemones, padedančias apsaugoti gyvūnus nuo vilkų, tačiau išvengti žalos nepavyksta. Panašus plėšrūnų išpuolis buvo prieš trejus metus.
Spalva – svarbu
V. Dzingulevičius yra įsigijęs ir specialių tvorų, tačiau, ūkininko pastebėjimais, specialūs užtvarai apsaugo tik iš dalies.
„Kai prasideda vilkiukų mokymai, tvoros vilkams tampa nebesvarbios“, – tikino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad anksčiau avys paprastai būdavo aptveriamos raudonos spalvos tvoromis.
„Dabar dažniausiai naudojamos mėlynos tvoros, nes teigiama, kad vilkai gerai mato būtent mėlyną spalvą. Anksčiau naudotos 90 cm aukščio tvoros, dabar – 1 m ir 18 cm“, – nurodė V. Dzingulevičius.
Tvorą nuverčia pačios
Ūkininkas papasakojo, kaip vilkai įveikia avis saugančią tvorą.
„Man tai papasakojo iš bokštelio viską matęs medžiotojas. Vienas vilkas peršoko tinklo tvorą ir pradėjo vaikyti avis, kol panikos apimta didžiulė banda gyvūnų pati nuvertė tvorą. Tada į aptvarą gali subėgti visi vilkai. Iš bokštelio viską matęs medžiotojas tą kartą vilkus išgąsdino, tačiau sumedžioti jų negalėjo, nes buvo ne medžioklės sezono laikas“, – pabrėžė V. Dzingulevičius.
Jis sakė, kad šiais metais vilkų išpuolių kol kas nebuvo.
„Kiek galime, bandome apsisaugoti. Esame identifikavę laukus, kuriuose didžiausia tikimybė sulaukti vilkų, ruošiamės. Tuos laukus, kur didelė rizika, kad užpuls vilkai, stengiamės nuganyti iki rugpjūčio, kai paprastai vilkų išpuolių padaugėja. Avis perkeliame arčiau fermų, gyvenamųjų namų. Žodžiu, arčiau civilizacijos, nes vilkai drąsiau jaučiasi pamiškėse, kur daugiau krūmynų“, – dalijosi pastebėjimais avis auginantis ūkininkas.
Paini situacija
Pašnekovas užsiminė, kad pasitaiko ir gana kurioziškų situacijų.
„Kai avys nukentėjo Alšėnų seniūnijos ribose, atvykusi komisija svarstė, kad galbūt tai galėjo būti ir šunų darbas. Situaciją komplikavo per ganyklą einantis kelias, kurio vienoje pusėje yra miesto teritorija, o kitoje – rajono. Buvo svarstymų, ar tokioje vietoje apkritai gali būti vilkų. Dėl neaiškios situacijos galutinių išvadų taip ir nebuvo padaryta“, – apgailestavo V. Dzingulevičius.
Kalbėdamas apie patirtos žalos kompensavimą, ūkininkas pabrėžė, kad už papjautą avį gaunama kompensacija atitinka rinkos kainą.
„Tačiau bėda su sužeistomis avimis. Jas bandome gydyti, bet apie 50 proc. jų neišgyvena. Už sužeistus, apkandžiotus, bet neišgyvenusius gyvūnus gauti kompensaciją gerokai sunkiau, nes yra abejonių, ar jos tikrai nugaišo dėl vilkų išpuolio. Be to, avims gydyti reikia ir lėšų, ir laiko, nes gyvūnus tenka vežti į specialias klinikas. Ten susiuvamos žaizdos, naudojami medikamentai“, – nurodė V. Dzingulevičius.
Naudoja ir petardas
Prieš trejus metus vyras nusprendė tapti medžiotoju.
„Toks sumanymas kilo būdint prie avių. Kol kas esu tik pradedantysis medžiotojas, bet medžioti savo ganyklų plotuose negaliu, nes mums priskirti kiti medžioklės plotai“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak V. Dzingulevičiaus, vilkams gąsdinti yra tekę naudoti ir petardas.
„Kai buvo papjautos avys, kai kurių negalėjome iš karto išvežti, todėl jos liko pievoje per naktį. Pakaitomis budėjome saugodami teritoriją – tiesiog kas valandą pašaudydavome petardomis“, – pasakojo V. Dzingulevičius.
Jo įsitikinimu, vilkų populiacija dabar Lietuvoje per didelė.
„Avis auginame jau šešiolika metų. Išpuoliai prasidėjo maždaug prieš šešerius metus. Anksčiau nieko panašaus nepasitaikydavo. Tą patį pasakytų ir visi mano pažįstami avių augintojai“, – patikino V. Dzingulevičius.
Prapuolė be pėdsakų
Vandžiogalos seniūnijoje gyvenančio Jurijaus Anisimenkos avis vilkai užpuolė praėjusiais metais.
„Iš pradžių net nesupratau, kas įvyko, tik iš ryto pastebėjau, kad elektriniame aptvare nėra kelių avių. Viena buvo kažkur įsipainiojusi, o kita buvo šiek tiek sužalota. Parvariau į ganyklą. Tada visas suskaičiavau ir supratau, kad avių dar trūksta. Apėjau laukus ir radau sudraskytą avį. Supratau, kad greičiausiai užpuolė vilkai“, – pasakojo J. Anismenka.
Po šio įvykio jis pradėjo domėtis, kaip avis apsaugoti nuo vilkų.
„Konsultavausi su įvairiais specialistais. Buvo rasta mano avis užpuolusių vilkų pėdsakų, daromos nuotraukos. Nusipirkau ir į žemę prismaigsčiau specialių daviklių. Prisiartinus jie pradeda blyksėti ir garsiai pypsėti. Buvo patarimų apdėlioti ganyklą žmogaus fekalijomis. Netoliese yra lauko tualetas – padariau ir tai, tačiau, praėjus maždaug dvylikai dienų nuo pirmojo užpuolimo, sulaukiau antro. Man atrodo, kad vilkai tiesiog apėjo tuos išdėliotus dalykus ir į ganyklą pateko nuo kelio pusės, pro daržus. Buvo užpulta kita banda, kuri ganėsi gana netoli namų, beveik daržo pakraštyje. Viena avis buvo negyva, kita apdraskyta, o dar viena prapuolė be pėdsakų“, – apie padarinius pasakojo J. Anisimenka.
Teikiama pagalba
A. Tulaba informavo, kad, bandydami apsisaugoti nuo vilkų išpuolių, ūkininkai naudojasi įvairiomis prevencinėmis priemonėmis: apsauginėmis tvoromis, elektrinių kilnojamųjų aptvarų įranga, laiko sarginius šunis. Naudoja pašiūres, tvartus gyvuliams pasislėpti arba suvaryti nakčiai, pargena juos arčiau gyvenamųjų namų. Tačiau fiksuojama atvejų, kai vilkai apsilanko ir išpjauna naminius gyvūnus prie pat namų ne tik vienkiemiuose, bet ir prie gyvenamųjų vietovių esančiose ganyklose.
Ūkininkai, laikantys ūkinius gyvūnus, naudojasi arba gali pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencine priemone „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Pagal šią priemonę finansuojamas elektrinių ir stacionarių aptvarų, elektrinių piemenų, elektros tiekimo įrangos ir aviganių šunų įsigijimas. Parama gali siekti iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o vienam ūkiui skiriama iki 10 tūkst. arba iki 12 tūkst. eurų, jei kartu įsigyjama ir aviganių šunų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)