- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalia Marcinkonių kaimo tarp supustytų smėlynų plyti nedidelė 17 ha aukštapelkė, vadinama Meškos šikna. Zackagirio pažintinio tako lankytojai keliaudami taku išvysta ją, turi galimybę pavaikščioti, pabraidžioti šia pelke.
Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietose auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai. Keliaujant Aklažerio link, kairėje pusėje atsiveria tvoromis aptverti laukai, vadinami Prūdais. Šalia Marcinkonių kaimo esantį raistą vietiniai dzūkai taip praminė todėl, kad mamos meškomis kaime gąsdindavo savo vaikus, kad šie nenuklystų tolį į pelkę: „Žiūrėk, meškos šikna ten už medžio!“
Tarp Dzūkijos smėlynų plyti ir įvairaus dydžio pelkių. Tai ir didysis Čepkelių raistas, kurio plotas 5 858 ha, ir visai mažos pelkutės, nesiekiančios ir 1 ha ploto. Dalis pelkių atsirado užpelkėjus ežerams. Kai kurios pelkės susiformavo virš sausuminių užmirkusių plotų – dažnai tarp kopų daubose, kuriose prieš tūkstančus metų, atsiradus vandens pertekliui, pradėjo augti pelkių augalai.
Aukštapelkės – tai pelkės, kurių paviršius yra išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį, jos maitinamos tik krituliais.
Aukštapelkės paviršiuje gausiai auga pelkinės samanos – kiminai, kurie čia sudaro ištisinį kilimą ir yra pagrindiniai pelkės kūrėjai. Kiminai kasmet paauga į viršų apie 2–3 cm, o apatinė jų dalis paruduoja, susiskaido ir kartu su kitais augalais pamažu virsta durpe, kurios klodo storis Meškos šiknos pelkėje siekia iki 5,5 m.
Aukštapelkėje augančios pušaitės yra nedidelės, palyginti su aplinkiniuose smėlynuose augančiomis pušimis. Tačiau jos dažnai yra senesnės už sausumoje augančias pušis, nes dėl maistinių medžiagų ir deguonies trūkumo aukštapelkėje medžiai auga labai lėtai. Pavasarį aukštapelkėje pražysta gailių, balžuvų, spanguolių, saulašarių žiedai.
Kiekvienais metais šią pelkę aplanko šimtai turistų, keliaujančių Zackagirio pažintiniu taku. 14 km ilgio takas, kuriuo einant galima aplankyti įdomiausias Marcinkonių apylinkių vietas ir pajausti Dzūkijos savitumą, prasideda prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...