Pasak specialistų, situacija buvo sudėtinga prieš porą metų, kai dėl biurokratinių priežasčių upiniai kraujasiurbiai nebuvo naikinami. Po kiek laiko biologinis preparatas vėl pradėtas naudoti, tačiau, anot Gamtos tyrimų centro mokslininkės Rasos Bernotienės, problema išlieka.

„Po pernai panaudoto biologinio preparato žmones puolančių kraujasiurbių mašalų gausumas Pietryčių Lietuvoje nebuvo labai didelis, bet vis dėlto nebuvo ir visiškai nulinis, kadangi turime tą problemą, kad Baltarusijoje Nemunas nėra apdorojamas biologiniu preparatu ir šiek tiek mašalų atskrenda į netoli valstybinės sienos esančias gyvenvietes“, – sako specialistė.