Būtinoji pagalba: specialistai stengiasi išsaugoti senuosius Lietuvos medžius

  • Teksto dydis:

Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, apšviestumo gerinimas – tai tik keletas priemonių, kurias taiko Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistai, siekdami išsaugoti senuosius medžius įvairiose Lietuvos teritorijose. Kauno ąžuolyne jau pabaigtas pirmasis jaunų medžių, užgožiančių senuosius ąžuolus, šalinimo etapas. Šių darbų tikslas – medžių senolių, daugiausia ąžuolų, taip pat – klevų ir liepų, apšviestumo ir jų lajos būklės pagerinimas. Tikimasi, kad jau šį pavasarį bus galima pastebėti pirmuosius senųjų medžių būklės gerėjimo požymius – gausesnę ir tankesnę lapiją, daugiau naujų ūglių bei šakų apatinėje kamieno dalyje atsiauginimo pradžią.

Šimtamečiai medžiai – svarbi retų organizmų buveinė

2017 metais LGF ėmėsi šimtamečių medžių, kurie svarbūs kaip retų organizmų rūšių buveinės, priežiūros darbų. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose – senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rūšims. Tai – medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė supleišėjus, jų lajose yra didelio diametro negyvų šakų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa paukščiai, šikšnosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rūšys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. Šių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams.

Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rūšių: Kauno ir Dūkštų ąžuolynai, ir Neries šlaitas ties Verkiais. O tarp šių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas iš 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.

Arboristai padeda medžiams senoliams

Po pasiruošimų pradėti arboristiniai darbai. Patyrę, tarptautinius sertifikatus turintys arboristai padeda medžiams senoliams atlaikyti amžiaus naštą. Vykdydami lajos priežiūros ar redukcinį genėjimą, įtvirtindami dinamines ar statines jungtis, išvalydami užbetonuotas dreves, įterpdami mikrobiologinius preparatus į dirvožemį, arboristai prailgina medžio gyvavimo laikotarpį. Sutrumpindami sausas šakas virš takų, arboristai užtikrina praeinančių žmonių saugumą. O viena svarbiausių pasirinktose teritorijose senų medžių priežiūros priemonių yra juos užgožiančių jaunų medžių šalinimas. Į plačiašakių, prieš kelis šimtus metų atvirose vietose užaugusių senolių lajas įaugę jaunesni medžiai užgožia senojo medžio erdvę, užstoja saulę, sukelia lajos deformacijas ir apatinių šakų praradimą.

Darbai Kauno ąžuolyne

LGF projekto vadovė Dalia Bastytė-Cseh pastebi, kad Kauno ąžuolynas yra labai svarbi teritorija: „Ąžuolynas labai svarbus kauniečiams – tai miškas miesto viduryje, jame galima ir pasportuoti, ir pailsėti, ir pasivaikščioti su vaikais, ir pajausti ryšį su gamta. Miesto gyventojams tai labai svarbu. Be to, Kauno Žaliakalnio ąžuolynas yra unikali vieta – tai ir seniausias ąžuolynas miesto centre visoje Europoje, ir didžiausia retų vabalų – niūriaspalvių auksavabalių – radavietė Lietuvoje. Todėl aš ypatingai džiaugiuosi dėl įvykdytų darbų Kauno ąžuolyne, kurie, tikiuosi, pagelbės ąžuolams senoliams išlikti dar ne vieną šimtmetį.“

Kauno ąžuolyne LGF specialistai įvertino 707 medžius senolius, daugiausia – ąžuolus. Nustatyta, kad iš jų 358 medžiai senoliai stelbiami jaunesnių medžių ir jiems reikalingas šviesinimas. Šviesinimo darbai Kauno ąžuolyne buvo pradėti spalio viduryje, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės administracija. Per du su puse mėnesio įvykdytas pirmas šių darbų etapas. Jis ne tik suteiks galimybę atsigauti seniesiems medžiams, bet ir leis tęsti kitas arboristines medžių priežiūros priemones: senųjų medžių išlūžimo prevenciją, surišant, genint ir formuojant lajas, sausų ir pavojingų šakų genėjimą. Iki dabar tokie darbai atlikti 165 medžiams senoliams.  Arboristiniai darbai Kauno ąžuolyne bus tęsiami iki paukščių perėjimo sezono pradžios (kovo 15 d.), juos atliks sertifikuoti arboristai. Plačiau apie planuojamus arboristinius darbus ir jų svarbą galite sužinoti čia. Senųjų medžių aplinkos šviesinimo darbai Kauno ąžuolyne organizuojami dviem etapais ir  bus tęsiami 2021 metų rudenį.

Darbai Neries šlaite ties Verkiais, Dūkštų ąžuolyne ir juos sujungiančiose teritorijose

Kitose numatytose teritorijose taip pat vykdomi senųjų medžių priežiūros darbai. Šie darbai gana įvairūs ir priklauso nuo teritorijos specifikos: Dūkštų ąžuolyne vykdoma nemažai senųjų ąžuolų šviesinimo darbų, o Neries šlaite ties Verkiais jauni medžiai visai nešalinami, mat šioje teritorijoje tokie darbai galėtų sukelti stataus šlaito eroziją.

Kaip pastebi LGF gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras, šiuo metu šlaite augantiems seniems medžiams svarbi jų lajų priežiūra, genėjimas, sutvirtinimas jungtimis: „Šią vasarą Neries šlaite ties Verkiais vėjas išvertė daugiau kaip metro diametro ąžuolą senolį, kitą – stipriai aplaužė. Tokie vertingų medžių praradimai vyksta nuolat, bet ši teritorija yra nedidelė ir dėl to kiekvieną brandų medį reikia išsaugoti kiek galima ilgiau. Tinkamai parinktos medžių priežiūros priemonės leis palengvinti sunkias lajas, kurių nebegali atlaikyti drevėti arba stipriai pasvirę kamienai, plyštantiems medžiams padės specialios jungtys. Visos nugenėtos šakos liks vietoje ir taps negyva mediena, kurios taip trūksta miškuose. Šioje teritorijoje iš viso bus sutvarkyta 30 medžių. 10 medžių sutvarkyta jau anksčiau, kai buvo ketinama juos nukirsti dėl elektros linijos apsaugos.“

Tarp saugomų teritorijų (Kauno ir Dūkštų ąžuolynų, Neries šlaito ties Verkiais) augantiems medžiams senoliams priežiūros priemonės parenkamos individualiai, atsižvelgiant į medžio augimo sąlygas, kurios išties labai skirtingos. Vienas pamiškėje augantis plačiašakis senolis yra gožiamas drebulių jaunuolyno, kitas, ilgus metus augęs pievoje, netikėtai atsidūrė arimo viduryje ir visos jo paviršiuje esančios maitinančios šaknys buvo nutraukytos traktoriaus. Trečias medis yra dvikamienis ir iš paskutiniųjų stengiasi, kad vienas iš jo kamienų neišvirstų, atverdamas didelę žaizdą kamiene. Ketvirto šaknys užkrautos senais žemės ūkio padargais ir įvairiomis šiukšlėmis, ant penkto šaknų naujakurys ruošiasi statyti namą, o šešto kamienas tiek išdrevėjęs, kad vargiai beišlaiko sunkią lają. Lietuvos gamtos fondo specialistai įvertino 544 medžius tarp šių saugomų teritorijų: vieni buvo sveiki ir jokios pagalbos nereikalaujantys, kitiems trūko tik jų savininkų supratingumo, 146 senoliams numatytos ir atliktos arboristinės priežiūros priemonės, o dar 15 medžių laukia arboristų priežiūros.

Iš viso iki projekto pabaigos 2022 m. pavasarį planuojama pagelbėti daugiau kaip 500 ekologiniu požiūriu vertingų medžių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
baigia ispjauti visus spygliuocius miskus nors tai yra musu plauciu grinintojai ir auga menkaverciai lapiniai darosi vaizdeliai kaip Rusijoje --tik berzeliai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių