- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rytoj bus paskelbti geriausių gamtosaugos iniciatyvų Europoje apdovanojimų „Natura 2000“ nugalėtojai. Tarp šio konkurso finalininkų – pirmą kartą ir lietuviška iniciatyva, kuri rūpinasi globaliai nykstančio paukščio – meldinės nendrinukės – apsauga. Šis projektas pretenduoja į geriausio Europoje titulą socioekonominės naudos visuomenei kategorijoje.
„Mums nepaprastai smagu, kad meldinės nendrinukės apsaugos projektas sulaukė tarptautinio pripažinimo. Ir ypač – kategorijoje, kuri akcentuoja projekto naudą vietos bendruomenei – jos socialinei ir ekonominei gerovei. Taip pat smagu, kad kalbant apie gamtosauginius pasiekimus Europoje skamba Lietuvos vardas. Tai pasitaiko ne taip ir dažnai“, – sako meldinės nendrinukės apsaugos projekto komandos narė Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.
Tapimas finalininku – jau pripažinimas
27 finalininkus atrinko profesionalų komisija, atsižvelgdama į iniciatyvų efektyvumą, originalumą, ilgaamžiškumą, sąnaudų ir naudos santykį bei platesnį sprendimo pritaikomumą. Šiuose apdovanojimuose lietuviška iniciatyva į finalą pateko pirmą kartą. Meldinės nendrinukės apsaugos projektas konkurse pastebėtas dėl to, kad projekto metu kuriama ilgalaikė gamtosaugos sistema, kuri užtikrins atliktų gamtosaugos darbų tolimesnį palaikymą.
„Savo laukuose meldines nendrinukes saugodami ūkininkai turi ženkliai pavėlinti šienavimą kad būtų išsaugoti šių paukščių jaunikliai. Dėl to jie patiria nuostolius, kuriuos kompensuoja mūsų sukurta speciali išmoka, numatyta Kaimo plėtros programoje. Šios priemonės efektyvumą puikiai įvertino ir pačios meldinės nendrinukės – šiemet net 79 proc. jų perėjo būtent tų ūkininkų plotuose, kurie dalyvavo įgyvendinant šią priemonę, o ilgamečiai paukščių populiacijos stebėjimai rodo, jog meldinės nendrinukės populiacija Lietuvoje atsigauna“, – pasakoja meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininko teigimu, vėlai nušienauta žolė pašarui nebetinka, todėl reikėjo rasti būdą ją prasmingai panaudoti. Šį iššūkį gamtininkai sprendžia pastatę biomasės perdirbimo cechą Drevernoje. Jis surenka šlapynėse likusią žolę iš vietos ūkininkų ir perdirba į naują produktą – žolės granules, kurios naudojamos gyvulių pakratams, patalpų šildymui. Ilgainiui, granulių pardavimai turėtų padengti cecho veikimo kaštus ir šiai gamtosaugos sistemai nereikės išorinės paramos.
Apdovanojimų ceremonijoje – V. Sinkevičiaus sveikinimas
Rytoj vyksiančioje „Natura 2000“ apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį tars eurokomisaras Virginijaus Sinkevičiaus, o apdovanojimus šešių kategorijų laimėtojams teiks kompetentingos žiuri atstovai iš Europos Parlamento, Europos Komisijos Aplinkos apsaugos direktorato ir kt. organizacijų.
Nugalėtojus iš 27 finalininkų penkiose kategorijose rinko speciali komisija, o viešas balsavimas lėmė laimėjimą šeštoje „Europos piliečių apdovanojimo“ kategorijoje.
Apdovanojimų ceremoniją bus galima stebėti gyvai rytoj, spalio 14 d., 18.30–19:30 val. Lietuvos laiku čia ir čia.
„Natura 2000“ apdovanojimai – geriausioms gamtosaugos iniciatyvoms
„Natura 2000“ apdovanojimai sukurti siekiant apdovanoti geriausiai tvarkomas „Natura 2000“ teritorijas ir pademonstruoti pridėtinę šio gamtinių teritorijų tinklo naudą vietos ekonomikai. Apdovanojimų metu reiškiama pagarba ir padėka tiems, kurie nenuilstamai dirba, kad „Natura 2000“ tinklas būtų sėkmingas, ir atkreipiamas visuomenės dėmesys į svarbiausius pasiekimus.
„Natura 2000“ apdovanojimai organizuojami nuo 2014 m. Tai – jau penktasis tarptautinis projektų konkursas. Šiemet apdovanojimams buvo pateiktos 79 paraiškos iš 26 Europos Sąjungos šalių ir Didžiosios Britanijos penkiose kategorijose, iš jų nepriklausomi ekspertai atrinko 27 finalininkus. Šiemet tarp finalininkų pirmą kartą atsidūrė lietuviška iniciatyva – meldinės nendrinukės apsaugos projektas..
„Natura 2000“ teritorijų tinklas siekia užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir pažeidžiamiausių Europos rūšių bei buveinių išlikimą. Šis tinklas yra Europos gamtos ir biologinės įvairovės politikos ašis. „Natura 2000“ tinklą sudaro daugiau nei 27,800 teritorijos. Iš viso, tinklas apima beveik penktadalį Europos žemyninės ir beveik 10 proc. jūrinės teritorijos. Tai – didžiausias vieningai koordinuojamas gamtinių teritorijų tinklas pasaulyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...
-
Rado roplio išvaizdos grybą: jo savybėmis domisi ir medikai3
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos gryb...
-
Aplinkos ministras atsisakė didinti sumedžiojamų vilkų limitą6
Per 2024–2025 metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 341 vilką – tiek pat, kiek praėjusį sezoną. ...
-
Kritinis derliaus klausimas: šiltėjantis klimatas verčia kurti atsparesnes sėklas
Indija – viena didžiausių kviečių ir ryžių augintojų bei vartotojų pasaulyje. Mokslininkai jau seniai stengiasi išauginti sėklas, kurios padidintų derlių, būtų atsparios sausrai ar augalų ligoms. Šis poreikis didėja, nes dėl...
-
Liūdnos prognozės: po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai?42
Bėgant metams, po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai. Tokie pareiškimai skamba Europos Parlamente. Klimato stichijos jau dabar naikina ir taip nedidelę Lietuvos pajūrio pakrantę, užlieja gyventojų namus. Panevėžio rajonas ir sos...
-
Įspėja vairuotojus: dabar – pavojingiausias laikotarpis1
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose yra dažna problema. Šie įvykiai ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir lemia finansinius nuostolius. Draudikai įspėja, kad ruduo – vienas pavojingiausių laikotarpių, kuomet įvyksta daugiaus...
-
Liūdnos meteorologų žinios: potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami1
Liūdnos pasaulio meteorologų žinios: 2023 m. pasaulio upėms buvo sausiausi metai per daugiau nei tris dešimtmečius. Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes. ...
-
Erelio galia lokiui neprilygsta2
Harpijos erelis stebina neįprasta savo išvaizda, dydžiu ir medžiotojo gebėjimais. Šie plėšrieji paukščiai gali užaugti beveik iki metro aukščio, o sparnų plotis siekti iki daugiau nei dviejų metrų pločio. Dėl i&s...