Botanikai stebina: kariniuose poligonuose veši ypač retos augalų rūšys

  • Teksto dydis:

Karinis poligonas ir gamta bei gyvybė, atrodytų, nesuderinami dalykai. Tačiau botanikai neigia šį stereotipą. Poligone yra tam tikros zonos – vienose vyksta aktyvios pratybos, kitos yra apsauginės, ribojančios nuo vietos gyventojų. Būtent šios vietos tampa prieglobsčiu augalams, kurie mėgsta, kad dirva būtų nejudinama, praneša LNK.

„Pabradės poligone, paėjus pusvalandį tokio mažo upelio Mažalotės slėniu, galima aptikti keliolika labai retų saugomų rūšių. Tame tarpe ir plačialapės klumpaitės populiaciją. Ta rūšis yra labai reta visoje Europoje“, – pasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Kai kurioms augalų rūšims išlikti, atvirkščiai, būtina aktyvi karinė veikla. Dėl to kariniuose poligonuose per dešimtmečius buvo išsaugota daugybė kitur nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Rokų poligone.

„Sprogmenų naikinimo aikštelėje veši šalmuotoji gegužraibė. Ta veikla, tie sprogdinimai palaiko nesusivėrusią žolinę dangą, taigi pašalina šalmuotosios gegužraibės konkurentus, kurie, jeigu ta veikla būtų sustabdyta, būtų jai pražūtingi“, – tęsė dr. D. Matulevičiūtė.

Rūdninkų poligone prieš trejus metus biologė taip pat buvo aptikusi retų augalų.

„Čia buvau aptikusi ir smiltyninio gvazdiko, kuris yra Lietuvos saugomų rūšių sąraše, ir vėjalandės šilagėlės, kuri visoje Europoje yra saugoma rūšis“, – kalbėjo dr. D. Matulevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Biologė ir šiemet tikėjosi rasti šių retų augalų.

„Matau, kad sąlygos iš esmės yra pasikeitusios. Suvešėjo drebulės bei viržiai, pasikeitė augavietė ir aš tų retų augalų neberandu“, – pasakojo dr. D. Matulevičiūtė.

Anot specialistės, karinės pratybos augalams pakeičia anksčiau gamtoje vykusius natūralius procesus: gaisrus, dirvos eroziją ar gyvulių ganymą. Gyvuliai ne tik reguliuodavo kitų augalų plitimą, bet ir ištrypdavo atviro smėlio lopinėlius, kur galėjo sudygti saugomų rūšių sėklos.

Į planuojamo Rūdninkų poligono teritoriją patenka šeši draustiniai, tarp kurių ir „Natura 2000“ ekologiniam tinklui priklausantis Kernavo telmologinis draustinis.

„Mes tikrai neplanuojame sausinti pelkių. Jos išliks. Pirminį judėjimą mes vykdysime keliais, su technika“, – pasakojo Krašto apsaugos ministerijos specialistas Nerijus Rocevičius.

Tyrimai rodo, kad kariniuose poligonuose saugomų rūšių koncentracija yra beveik tris kartus didesnė, nei kituose valstybės saugomuose plotuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patarimui

Patarimui portretas
Panašu, kad dabartinė valdžia ta kryptimi intensyviai dirba.

as

as portretas
durniau nėjo parašyti, kad kažkada rado. o dabar ne, tai viskas ir aišku. čia liaudį nuraminti kad kariniai poligonai gerai.

Patarimas

Patarimas  portretas
Paverskime šalį vienu dideliu poligonu ! Bus retų augaliukų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių