Daržininkai sako nuostolius pastebintys ne iškart po šalnų, o kiek vėliau. Tuo metu grūdininkai šalnų poveikį jaučia mažiausiai: žiemkenčiai pratę prie vėsių orų, nebent išdygę šalčių nemėgstantys kukurūzai gali būti pažeisti. 

Šiluma sukrovė žiedus, šalnos juos susirinko

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad šalnos jau pridarė daug nuostolių, nes po itin šilto oro prieš Velykas sodai staigiai sužydėjo.

„Gavom rekordiškai karštų orų, suaktyvėjo vegetacija, sodai, uogynai, kurie pradėjo anksčiau žydėti, dabar žiedai pajuodavo – žiedynas peršalo ir vaisių nebesubrandins – derliaus nebebus. Šilauogių plotai, obelų sodai, serbentai pažeisti. Šilti orai paskatino gero derliaus potencialą, bet šalnos atėmė jį“, – BNS teigė V. Buivydas.

Maždaug 180 hektarų dydžio „Žiežmarių sodų“ direktorius Kipras Sirtautas BNS teigė, kad nušalo daugiau negu 90 proc. obelų žiedų.

„Visi rudi žiedai, derliaus nebus, tikrai obuolių neužauginsime“, – BNS sakė jis.

Pasak K. Sirtauto, koks bus derlius iš likusių žiedų, pasimatys po maždaug poros savaičių, kai pasirodys užuomazgos.

„Žemaūgės obelys vos ne 100 proc. bus tuščios, gal aukštesniuose medžiuose viršūnėse kažkas bus, bet... Labai prasta situacija“, – pridūrė jis.

K. Sirtauto teigimu, nuo šalnų apsaugoti tokio dydžio sodų neįmanoma.

„Ruošėmės: davėm trąšų medžiams, kad apsaugotume žiedus, bet kai tokios šalnos – kelias naktis iš eilės buvo beveik po 4 laipsnius šalčio, neįmanoma apsaugoti“, – BNS kalbėjo „Žiežmarių sodų“ vadovas.  

Pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko, šiemet, skirtingai negu pernai, ūkininkai aktyviau praneša apie šalnų poveikį. Jis taip pat pabrėžia, kad šalnos vis didesnės: „Dar nepraėjome šalnų rizikos etapų, o turime didelių pažeidimų. Tikėtina, kad šalnų dar bus, bus ir pasekmių daugiau“.

Pasak jo, grūdų kultūros šalnų nebijo, skirtingai ne kukurūzai: jeigu jie buvo sudygę, gali būti pažeisti, nes jiems šalnoms neatsparūs.     

Nušalo smidrai, ankstyvosios bulvės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sako, kad iškart po šalnų, kurios labiausiai siautėjo po šiaurės Lietuvą, Anykščių kraštą, dar nesimato realių padarinių.

„Stebime situaciją, ji tokia kol kasd nerami, bet apie konkrečius nuostolius dar anksti kalbėti“, – BNS sakė jis.

„Smidrai tikrai pašalo – teks utilizuoti, nebėra ką skinti, nors juos auginę ūkininkai ir laužus degino, ir kitų priemonių ėmėsi“, – pridūrė P. Andriejavas.

Ankstyvųjų bulvių augintojai, kurie neturi laistymo sistemų, irgi jaučia šalnų apkandžiojimą. Tačiau P. Andriejavas sako, kad Lietuvoje ankstyvąsias bulves auginančius ūkių yra nedaug – galima ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti. 

„Ūkininkai jau stengiasi auginti tokius plotus, kuriuos gali apsaugoti nuo šalnų, nes jų padaromi nuostoliai didžiuliai“, – teigė jis.

Kai kuriuose laukuose, kur burokėliai ir morkos buvo sudygusios, irgi matosi šalnų pėdsakai.

„Bet parodys laikas, kaip tai įtakos, ar išeis į žieduolius, kurie sunaudoja daug augalo energijos ir dėl jos nebeauga šaknys“, – teigė P. Andriejavas.

Kopūstai, kaip ir svogūnai, šalnoms šiek tiek atsparesni. 

Uogininkai: užaugs 20 proc. pernykščio derliaus

4 hektarus braškių auginančios Žymaičių šeimos atstovė 21-erių Regina BNS sakė, kad šiemet šalnos ypatingos.  

„Šiemet šalnos ir vieną rytą, ir kitą, kelis nebuvo ir vėl – tris iš eilės. Tai ilgos ir dažnos, ir todėl skausmingos (šalnos – BNS). Nieko nebeliko iš tų braškių, kurios nebuvo pridengtos, o kurias dengėme, bus, bet kaina irgi bus kosminė“, – svarstė ji. 

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad uogų augintojus šalnos „apkandžioja“ trečius metus iš eilės.

„Visos ankstyvos braškės nušalo, net ir ten, kur buvo apdengta agroplėvele. Tik dviguba agroplėvelė pagelbėjo. Ankstyvosios šilauogės nušalo, serbentų visiškai gali būti, kad nebus, nebent krūmų viršūnėse, jeigu jie aukštesni, nes nuo žemės 40–50 cm visi lapai nujuodo. Remontantinės avietės visiškai nušalo, turės iš naujo atauginėti. Achtinidijos nušalo jau seniai. Vynuogių ūgliai irgi nušalo“, – kalbėjo asociacijos vadovas. 

Jis teigė, kad situacija iki šio savaitgalio rodė, kad galima tikėtis 20 proc. pernykščio derliaus. 

„Jeigu šalnų dar dieną kitą bus, derliaus iš viso nebus. Paukščiai nules. Ir gamtoje mažiau maisto jiems bus, todėl skris į sodus“, – teigė T. Gurskas.

Pasak jo, šalnos mažiausiai pakenkė sausmedžiams: „Spėjo peržydėjo tomis šiltomis dienomis prieš Velykas. Sausmedis turi lapelius ir po jais pasislepia užuomazgos arba žiedai ir taip jų nenuvirina šalna“. 

T. Gurskas įsitikinęs, kad valstybė turėtų finansiškai remti augintojus įsigyti uogų apsaugos tunelius – lankus, aptrauktus atsparia plėvele. 

„Visa ateitis yra tuneliuose, nes kuo toliau, tų šalnų daugės, o tuneliuose galima auginti ir trešnes, ir šilauoges, gervuoges ir serbentus, ir braškes, net vynuoges“, – teigė asociacijos vadovas.

Hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad savaitgalį ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–6 laipsniai šalčio. Sinoptikų teigimu, šalnos šeštadienio naktį aplenks Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės apskritis, o sekmadienio bus visoje Lietuvoje.