Pasidomėjome, kokie šunys ir katės gali tapti kraujo donorais ir ką turėtų žinoti jų šeimininkai, norintys, kad jų augintinis ištiestų pagalbos leteną kitiems.
Kas gali aukoti?
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) vadovė Vilma Zigmantaitė sako, kad toli gražu ne kiekvienas keturkojis gali būti kraujo donoru. Pasak jos, šuo gali duoti kraujo jei atitinka keliamus sveikatos, dydžio kriterijus.
Paprasčiau sakant, tapti donorais ir paaukoti kraujo gali kliniškai sveiki, 1–8 metų amžiaus, normalaus sudėjimo, ne mažiau kaip 25 kg sveriantys šunys.
Katės gali tapti donorėmis nuo 4 kg kūno svorio.
Kiek paimama kraujo?
Donorai privalo būti vakcinuoti, reguliariai nukirminti, nublusinti, nesirgę babezioze, neturėję kraujo perpylimo. Be to, kraują gali aukoti tik gero temperamento, galintys ramiai pagulėti apie 5–10 min.
Vienu metu iš katės donorės paimama apie 60 ml kraujo, o iš šuns donoro – apie 450 ml, kai šuns svoris yra ne mažesnis kaip 25 kg.
Gelbsti gyvybes
Pasak V. Zigmantaitės, paaukoti kraujo galima didžiosiose veterinarijos klinikose, pavyzdžiui, „8 drambliai“, „dr. Vet“, LSMU L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje ir kitose.
Pašnekovė atvira – kraujo donorų trūksta. Vilma svarsto, kad vieni keturkojų augintojai galbūt nežino, kad jų augintinis gali padėti kitam, o kiti tam tiesiog neturi laiko. Tačiau ji ragina šeimininkus pasidomėti šia galimybe, nes sprendimas duoti kraujo – gelbsti gyvybes.
Ar vokiečių aviganis gali duoti kraujo špicui? Ar labradoras gali būti tinkamas kraujo donoras jorkšyrui? Tikrai taip!
„Pas šunis yra nustatyta daug kraujo grupių, tačiau donoro parinkimas atliekamas ne pagal jas, o pagal agliutinaciją. Be to, saugesniu atveju galima perpilti ne visą kraują, o tik plazmą“, – gyvūnų kraujo donorystės peripetijas aiškina LVGA vadovė.
Prieš duodant kraują, visada atliekamas kraujo tyrimas, siekiant įsitikinti, kad gyvūnas tikrai sveikas ir gali būti donoru. Paaukojus kraujo, specialios priežiūros nereikia – paimamas kiekis yra nedidelis, gyvūno būklei nekenkia.
Kraujo grupių – ne viena
Teigiama, kad šunys turi trylika kraujo grupių. Diagnostiškai svarbiausia yra 1-oji – pagrindinė kraujo grupė, kurią tiria veterinarijos gydytojai prieš atlikdami kraujo perpylimą.
Kačių kraujo grupės yra trys: A, B ir AB. Siamo, tonkino ir Rytų trumpaplaukių kačių kraujas yra A grupės, B grupe pasižymi britų trumpaplaukės, kornišreksai, devonreksai, egzotai, skudurinukės, turkų van ir turkų angoros katės.
Rečiausia AB kraujo grupė būdinga Abisinijos, Birmos katėms, bengalams, britų trumpaplaukėms, škotų nulėpausėms, Somalio katėms ir sfinksams.
Ar reikia ruoštis?
Ar yra specialios rekomendacijos augintiniams prieš duodant kraujo? Galbūt po šios procedūros jiems reikia laiko atsigauti? V. Zigmantaitė tikina, kad jokio specialaus pasiruošimo nereikia.
„Prieš duodant kraują visada atliekamas kraujo tyrimas, kad būtų įsitikinta, kad gyvūnas tikrai sveikas ir gali būti donoru. Paaukojus kraujo taip pat nieko specialaus daryti nereikia – paimtas kiekis yra nedidelis, gyvūno būklei tikrai nekenkia“, – užtikrina veterinarijos gydytoja.
Galite įspėti gydytoją
Ji ragina visus augintinių šeimininkus, kurių gyvūnai ateityje galėtų tapti kraujo donorais, užmegzti glaudų ryšį su veterinarijos klinika, kurioje lankosi. Tai svarbu tam, kad prireikus veterinarijos gydytojas, turėdamas leidimą, žinotų, kur kreiptis, jei kuriam nors uodeguotajam staiga prireiktų kraujo.
„Jei jūsų augintinis sveikas, tvirtas ir gali padėti kitiems – pasitarkite su savo veterinaru. Galite išreikšti norą padėti tiems, kam to labai reikia. Gydytojui taip pat naudinga turėti kontaktų knygelėje tokių žmonių duomenis, kurie prireikus galėtų atvykti ir padėti išgelbėti gyvybę“, – būti bendruomeniškais skatina LVGA vadovė V. Zigmantaitė.
Naujausi komentarai