Į Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode atidarytą energinių augalų ekspoziciją pirmiausia užsuko didelė grupė smalsių moksleivių su pedagogais.

"Ekspozicija Botanikos sode – puiki proga moksleiviams daugiau sužinoti apie energinius augalus, o tai yra itin aktualu dabar, kai didėjančios energijos kainos ir aplinkosaugos problemos skatina ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Ką gali žinoti – gal kažkuris iš moksleivių, susidomėjęs energiniais augalais, vėliau studijuos šią perspektyvios energijos gavybos šaką", – apie toli siekiančias moksleivių galimybes kalbėjo viena juos atlydėjusių pedagogių.

Anot Botanikos sodo direktorės prof. Vidos Mildažienės, supažindinusios moksleivius su stenduose parengta medžiaga apie energinius augalus, viena galimybių padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – energijos gamybai naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Kurie jų susiję su botanika?

"Mokslininkai nustatė, kad mūsų klimato sąlygomis viena perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių yra biomasė, kuri gaunama auginant ypač greitai biomasę sudarančius augalus, – aiškino V.Mildažienė. – Štai, pavyzdžiui, daugiametės žolės gali būti naudojamos biodegalų, biokuro, biodujų ar net bioplastiko gamyboje. Reikia žinoti, kad įvairių rūšių energijai gauti būtina skirtingos cheminės sudėties žaliava. Pavyzdžiui, daugiamečių žolių cheminė sudėtis ir kokybė kinta priklausomai ne tik nuo jų rūšies, bet ir nuo auginimo technologijos bei derliaus nuėmimo laiko. Todėl tie patys augalai gali būti naudojami kelioms reikmėms".

Kauno botanikos sode dabar galima pamatyti daugiamečių energinių augalų, bet pavasarį čia, buvusiuose apleistuose sodo žemės plotuose, sužaliuos ir vienmečiai, tarp kurių žydės vaistiniai augalai ar kuro gamybai tinkantys tokie stambiastiebiai augalai kaip saulėgrąžos.

Tai bus maždaug 60 rūšių energinių augalų ekspozicija, kuri, matyt, labiausiai rūpės dabartiniams kai kurių specialybių studentams ar ūkininkams, ketinantiems auginti energinius augalus, nes jų auginimas Lietuvoje, kurioje kasmet nenaudojama apie 300–500 tūkst. ha žemės, turėtų plėstis.