- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
-
Aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.
„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų. Tai yra nedidelis gynybinis piliakalnis, kurio aikštelė trikampė, 11 metrų ilgio ir 10 metrų pločio, kiek žemėjanti Šiaurės rytų kryptimi ir į šonus. Nuo senų laikų, dar iki Kryžiuočių laikotarpio, pro Nerį ėjo daug kelių. Tad Stašėnų piliakalnis yra aiškiai susijęs su Neries slėnio ir ten gyvenusių žmonių gynybiniais tikslais įrengta struktūra, gyventojų ir kelių apsauga“, ─ teigia archeologas dr. Gintautas Zabiela, 4-osios (archeologinės) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pavedimu apžiūrėję Stašėnų piliakalnį, Kultūros paveldo centro archeologai pažymėjo, kad pagal išvaizdą piliakalnį galima datuoti I tūkstantmečiu po Kr. ─ II tūkstantmečio pradžia. Anot Gintauto Zabielos, tikslią chronologiją bus galima nustatyti tik tyrinėjimų metu. Svarbiausia, archeologo nuomone, yra tai, kad įrašius į Kultūros vertybių registrą piliakalnį, bus rūpinamasi jo tvarkymu ir apsauga. Juk Stašėnų piliakalnis yra nukentėjęs Antrojo pasaulinio karo metais, kadangi jo šone yra iškastas lenktas apkasas. Reikėtų sutvirtinti piliakalnį ir sutvarkyti ant jo esančius želdinius.
„Vien per gegužės mėnesį radau du naujus piliakalnius, ─ tiesa, juos dar turi patvirtinti Lietuvos archeologijos draugija. Vieną iš jų galima drąsiai skaičiuoti (dėl antrojo dar turiu abejonių), tad iš viso esu suradęs 17 piliakalnių per pastaruosius penkerius metus. Šie metai yra ypač „derlingi“ naujų atradimų“, ─ džiaugiasi biologas dr. Darius Stončius. Tyrinėdamas mokslinę literatūrą, topografines nuotraukas ir aeronuotraukas, jis pastebėjo, kad Stašėnų piliakalnio vietoje yra įtartinas kyšulys ir nuvažiavo jo patikrinti, ─ taip buvo atrastas Stašėnų piliakalnis. Dešimtmetį tyrinėjęs miškus biologas D.Stončius nuo vaikystės domėjosi archeologija ir svajojo atrasti naujų piliakalnių.
Jo rastas Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone yra įrengtas Neries aukštutinės terasos iškyšulyje, kurį iš šiaurinės pusės supa Neries slėnis, iš Pietryčių ir Rytų – Užtvinimo upelio dauba, o Vakaruose ir Pietvakariuose toliau tęsiasi spygliuočių mišku apaugusi aukštuma. Jis yra apie 1 kilometrą į Šiaurės Vakarus nuo Kauno-Jonavos kelio, apytiksliai tokiu pačiu atstumu ─ nuo ir Bartonių-Stašėnų-Varpių kelio. Piliakalnio pylimo paviršiuje buvo aptiktas degto molio gabalėlis, kuris veikiausiai yra iš degto ir plūkto pylimo sluoksnio. Dabar piliakalnis yra apaugęs daugiausia lapuočiais medžiais ir krūmais ─ liepomis su pavienių beržų priemaiša, lazdynais, o pomiškyje auga eglės.
Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, ─ daugiausiai pagal tokį jų tankumą iš visų aplinkinių valstybių. Pasak G.Zabielos, Kauno apskrityje piliakalnių tankumas yra vidutinis, tad nauju atradimu reikia džiaugtis. Jonavos rajone yra 13 piliakalnių. Archeologas tikisi, kad šiame rajone ir Neries slėnyje jų bus atrasta dar daugiau, kadangi juos užstoja ir slepia želdiniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama4
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...