„Mes nekvestionuojame poligonų parinkimo vietos ir patys esame už valstybės saugumą. Mes daugiau ieškome tokių racionalių sprendimų, objektyvių sprendimų, kuriais galėtume padėti tiek valstybės saugumui, tiek ir pačiai gamtai“, – žurnalistams antradienį sakė Dainavos gamtos fondo ornitologas Marius Karlonas.
„Svarbiausi prašymai – užtikrinti saugomų rūšių radviečių apsaugą, visų pirma, tose teritorijose, kur bus steigiami poligonai, tai yra ir Rūdninkų jau baigiamas įsteigti, tiek pat ir Kapčiamiesčio poligonas“, – teigė jis.
Taip pat siūloma stiprinti brandžių miškų apsaugą ir kompensacijas pietų Lietuvoje.
Pasak nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, svarbiausios kurtinių tuokvietės ir perimvietės telkiasi pietų Lietuvoje – Rūdninkų poligone, Kapčiamiesčio girioje, Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke ir su šiomis teritorijomis besiribojančiuose miškuose.
Ekspertų vertinimu, šiame pietų Lietuvos areale sutelkta iki 70 proc. visos šalies kurtinių populiacijos. Vien Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonų teritorijose gyvena iki 30 proc. nacionalinės populiacijos.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų kurtinių tuokvietes Pertako ornitologiniame draustinyje bei Stalų miško ir Krakinio telmologinio draustinio apylinkėse. Rūdininkų poligone kurtinių tuokvietės, anot NVO atstovų, yra brandžiuose pušynuose aplink Kernavo pelkę, tačiau dalis šių buveinių, plečiant poligoną, jau iškirsta.
„Pernai Saugomų teritorijų tarnyba pateikė ataskaitą apie paukščių būklę Lietuvoje Europos Komisijai, kurioje nurodė, kad kurtinio nykimo mastai yra dideli tiek visos Lietuvos mastu, tiek daugelyje saugomų teritorijų“, – teigė Ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
„Reikalingos skubios priemonės, skubūs sprendimai. Su ministerija ir dabar su viceministre kalbamės, kokios galėtų būti artimiausiu metu įgyvendinamos, nes be to rūšies populiacijos būklė blogės. Rūšis yra sėsli, ji iš niekur neatskris, iš kaimyninių kraštų neatsiras, ir turėsim kurtinį tokioj būklėj, kiek mes sugebėsim išsaugoti tą rūšį“, – kalbėjo jis.
NVO atstovai siūlo didinti miškų apsaugą Dzūkijoje bei griežtinti kontrolę visose kurtinių tuokvietėse.
„Toks konkretesnis vienas iš siūlymų, tai yra miškų kirtimo taisyklių keitimas, taip pat miškų grupių perskirstymas. (...) Siekis būtų, kad Dzūkijos nacionaliniame parke valstybiniai miškai būtų priskirti ekosistemos apsaugos grupei, (...) kuri suteiktų iš savęs praktiškai galimybę tai rūšiai atsistatyti ir plisti už Čepkelių rezervato ribų ir taip kompensuoti tas netektis, kurios galimai bus patirtos dėl poligono plėtros“, – aiškino M. Karlonas.
„Derinami veiksmai ir galimybės“
Anot A. Paliukėnaitės, šiai dienai yra per ankstyva sakyti, kokia apimtimi miškų kirtimo taisyklės galėtų būti keičiamos.
Viceministrė tikino, jog dėl konkrečių priemonių jau yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, o artimiausiu metu planuojama įgyvendinti veiksmus. Anot jos, šie liečia tam tikros infrastruktūros atitraukimą kurtinių tuokviečių, naujų saugomų teritorijų steigimą.
„Esame sutarę ir su Krašto apsaugos ministerija ir atitinkamai yra derinami veiksmai ir galimybės, kaip ir minėjau, būtent karinio poligono rėmuose tam tikrų infrastruktūrinių objektų atitraukimas, tiek ir naujų saugomų teritorijų steigimas“, – teigė A. Paliukėnaitė.
Tiesa, viceministrė teigė negalinti pasakyti, kokie konkretūs infrastruktūriniai objektai bus atitraukiami, taip pat nėra aišku, kokio ploto saugomos teritorijos galėtų atsirasti. Pasak jos, pagal turimas indikacijas artimiausiu metu bus pradedami tyrimai.
„Tikrai nekalbame apie kažkokį stebėjimą ilgalaikiu laikotarpiu ir tik tada atitinkamų veiksmų ėmimąsi, bet reikia ir suprasti turbūt, kad saugomų teritorijų steigimas kai kuriais atvejais gali užtrukti ir gali užtrukti tarkim iki metų, atitinkamai nuo to, kaip greitai pavyks suderinti tam tikrus sprendinius ir teritoriją įsteigti“, – sakė A. Paliukėnaitė.
Kaip skelbė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)
(be temos)