Aplinkosaugininkai perspėja: kai kurie rykliai gali išnykti

  • Teksto dydis:

Rykliams, milijonus metų užėmusiems aukščiausią lygmenį vandenynų ekosistemų mitybos piramidėje, dabar gresia išnykti Viduržemio jūroje dėl per intensyvios žvejybos ir taršos plastiku, penktadienį perspėjo aplinkosaugininkai.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) paskelbė, kad pavojus iškilęs daugiau kaip pusei Viduržemio jūroje paplitusių ryklių ir rajų rūšių ir kad beveik trečdalis jų yra atsidūrę ties išnykimo riba.

Ataskaitoje, paskelbtoje prieš Informuotumo apie ryklius dieną, pagrindinėmis kaltininkėmis įvardijamos Libija ir Tunisas, kasmet sužvejojantys apie 4,2 tūkst. tonų ryklių, triskart daugiau negu kita daugiausiai šių žuvų sugaunanti Viduržemio regiono šalis – Italija.

Kai kurių rūšių rykliai gaudomi maistui, bet dauguma jų pakliūva kaip priegauda į tinklus, skirtus kitoms žuvims.

WWF nurodė užfiksavusi daugiau kaip 60 rūšių ryklių ir rajų, įsipainiojusių į tinklus Viduržemio jūroje.

Be to, pavojų ryklių populiacijoms kelia tarša plastiku: gyvūnai šių šiukšlių praryja arba į jas įsipainioja.

Rykliai išsivystė daugiau kaip prieš 400 mln. metų ir mažėjant populiacijoms tampa ypač pažeidžiami dėl lėto brendimo ir ilgai trunkančio jauniklių vystymosi.

WWF pažymėjo, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir reguliavimo stygiaus ryklių apsaugos pastangų stebėsena beveik neįmanoma.

Į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) raudonąją knygą įtrauktos 79 nykstančių ryklių ir 120 rajų rūšys.

Kadangi ryklių ir rajų populiacijas jūrose stebėti itin sudėtinga, tai tampa didele kliūtimi jų apsaugai. IUCN sako neturinti pakankamai duomenų apie beveik 200 ryklių rūšių, kad būtų nustatytas jiems reikalingos apsaugos statusas.

„Rykliams Viduržemio jūroje gresia išnykti, – sakė WWF Viduržemio jūros iniciatyvos direktorius Giuseppe Di Carlo (Džuzepė Di Karlas). – Jų sparnus nykimas yra rimčiausias signalas apie mūsų jūros būklę ir neatsakingą žvejybos praktiką.“

„Už tai atsakingos visos Viduržemio jūros šalys. Rykliai tūkstančius metų buvo mūsų jūros ir kultūros dalis. Mums reikia sparčiai veikti, kad jie išliktų ateityje“, – pridūrė G. Di Carlo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Artūras

Artūras portretas
Atsiras kitų, vieta tuščia nebus...

Bele kas

Bele kas  portretas
Vat problema - daugiau dvėselienos liks vėžiams, krabams! Ir saugiau maudytis bus galima - nereiks dabotis ar neatplaukia "žabatai" ;)
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių