Ar Lietuvoje galėsime auginti vynuoges?

Aistros dėl klimato pokyčių kaista, kadangi žmonija patiria vis stipresnių kataklizmų. Tokius kaip uraganas Sandy, gerokai aptalžęs Niujorką. Arba potvynius, ilgalaikę sausrą Kalifornijoje, miškų gaisrus prie Baikalo. Auga nuostoliai, žūsta žmonės.

Visas  naujausias žurnalo „National geographic“ numeris skirtas klimato kaitai. Ignoruoti arba neigti aštrėjančią globalią problemą tampa pavojinga ir kvaila. Tad kokie procesai vyksta atmosferoje, kokios jų priežastys ir ką klimatologai prognozuoja Žemei?

„Kiekvienas mėnuo atneša po naują siurprizą. Jau yra pirmųjų dešimties šių metų mėnesių rezultatai. Jie patys šilčiausi nuo XIX a. pabaigos. Tai naujas rekordas. 2014 metų pabaigoje kalbėjome, kad tie metai buvo šilčiausi. Taip pat iš Antarktidos yra ne visai gerų signalų. Ozono skylė spalio mėnesį vėl labai išsiplėtė, pasiekė net 28 mln. kvadratinių kilometrų. Tai rodo, kad ta problema nesumenkėjo. Įdomūs procesai vyksta Arktyje ir Grenlandijoje“, – pasakoja klimatologas prof. Arūnas Bukantis.

Šiemet Grenlandijoje iškrito labai mažai kritulių. Tai dar labiau paspartino ledyno tirpimą. Arkties ledynai vasarą sumažėjo dar maždaug vienu milijonu kvadratinių kilometrų. Apie šiuos ir kitus nerimą keliančius procesus bus kalbama Paryžiuje, kur lapkričio 30 dieną prasideda Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija. Joje numatoma patvirtinti naują teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

„Kartu vyksta ir El Nino reiškinys. Jis šių metų pabaigoje pasiekė maksimumą ir pradės silpnėti tik 2016 vasario mėnesį. Šis reiškinys labai pakeičia Šiaurės Amerikos ir Australijos klimatą. Būtent ten pastebimos stipriausios anomalijos. Šių veiksnių suma ir sukelia chaosą klimato sistemoje“, – laidai „Mokslo ekspresas“ pasakoja A. Bukantis.

El Nino prasideda Ramiajame vandenyne. Jis pasireiškia, kai nuslopsta pasatai, įprastai pučiantys iš rytų. Jiems nurimus, nurimsta ir Humboldto srovė, tekanti nuo pietų Amerikos Australijos link. Šiltas vanduo ima plūsti Pietų Amerikos link. Ten susiformuoja žemo slėgio sritis. Prasideda gausios liūtys, o Australiją apima sausra.

„Bet svarbiausia, kad šito proceso metu į atmosferą išspinduliuojama daug šilumos iš vandenyno. Šiluma pasiekia net 25 km aukštį. Ji yra tarsi šiluminė bomba, kuri sprogsta ir pakeičia visą situaciją kituose rajonuose, vidutinėse platumose. Netgi poliarinėse srityse“, – teigia A. Bukantis.

Klimatas mūsų planetoje keitėsi nuolat. Žemė yra išgyvenusi ir ledynmečių, ir ekstremalių šiltėjimo periodų. Pavyzdžiui, prieš 14–15 tūkstančių metų baigėsi Wiurmo ledynmetis ir prasidėjo spartus atšilimas. Per kelis tūkstančius metų oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje pakilo penkiais laipsniais. Tirpstant ledynams kilo ir vandenyno lygis. Tačiau faktai vis aiškiau rodo, jog žmonių veikla spartina kai kuriuos procesus. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje dabar pasiekė keturiasdešimt tūkstantųjų procento. Tai didžiausia koncentracija per pastaruosius 800 tūkst. metų. Dar XVIII amžiaus viduryje ji buvo kur kas mažesnė – dvidešimt aštuonios tūkstantosios procento.

„Dabartinė technika, palydoviniai matavimai, automatinės meteostotys, išdygusios visuose vandenynuose ir sausumoje leidžia daryti patikimas išvadas. Jos yra pagrindas politikų sprendimams“, – teigia A. Bukantis.

Pastaraisiais metais aplink Žemę skrieja vis daugiau palydovų, stebinčių Žemėje vykstančius procesus. Juos leidžia ne tik NASA arba Europos kosmoso agentūra, bet ir tokios šalys, kaip Indija, Japonija, Kinija.

„Turbūt abiausiai naudojama palydovinė technika, kadangi jai prieinami visi regionai – ir poliariniai, ir tropiniai. Visas žemės rutulys. Palydovai teikia informaciją apie įvairius atmosferos sluoksnius, vandenyno būklę. Gali išmatuoti biologinius, cheminius, fizinius parametrus. Taigi informacija daug tikslesnė, negu prieš septynis dešimtmečius“, – LRT TELEVIZJOS laidai „Mokslo ekspresas“ sako A. Bukantis.

Šiuo metu Prancūzijos, pietuose, Kanuose, Europos kosmoso agentūra rengia startui naują Žemės stebėsenos palydovą „Sentinel 3A“. Beveik keturių metrų aukščio ir daugiau kaip toną sveriantis palydovas taps esminiu didžiausios pasaulyje aplinkos stebėsenos programos „Kopernikas“ elementu.

Programą vykdo Europos Komisija (EK). Aparatas, aprūpintas moderniausia aparatūra, registruos pokyčius Žemės vandenynuose, sausumoje, ledynuose ir atmosferoje.

Pasiekęs orbitą, „Sentinel“ prisijungs prie kitų šios sistemos palydovų grupės ir pradės rinkti Žemės stebėjimo duomenis, kuriuos perdavinės vartotojams įvairiose šalyse.