Sveika gyvensena – mūsų pačių rankose Pereiti į pagrindinį turinį

Sveika gyvensena – mūsų pačių rankose

2013-03-01 14:31
Sveika gyvensena – mūsų pačių    rankose
Sveika gyvensena – mūsų pačių rankose / Shutterstock nuotr.

Temos apie sveiką mitybą, sveiką gyvenimo būdą šiandien yra vienos dažniausiai diskutuojamų. Vieni kaltina ydingą šalies sveikatos sistemą, kiti kaimyną, treti – visą aplinką. Bet visiems aišku, kad pirmiausia visus akmenis reikėtų mesti į savo daržą: pažiūrėkime, ką valgome, kiek judame.

Tėvai gadina vaikų mitybą

Labai gerai ketvirtadienį vandens ir oro jonizatorius gaminančios įmonės „Burbuliukas“ surengtoje diskusijoje apie sveiką gyvenseną pastebėjo virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas – vaikų mitybą sugadina tėvai.

„Mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Įdeda tėvai vaikui į lėkštę bulvių, kotletą, daržovių, duonos, pažiūrėkite, jis viską valgys atskirai, kaip reikalauja organizmas“, - sakė R. Bolgovas.

Žinoma, augant tie įgimti įpročiai kinta, juos keičia ir gyvenimo būdas bei klaidingas mąstymas. Dažnas norėdamas sulieknėti pradeda valgyti tik kartą per dieną, o paskui skundžiasi, kad svoris ne krinta, o auga.

„Valgyti reikia ne kartą per dieną, o keletą kartų, bet po truputį. Apskritai reikia labiau save mylėti. Jei mylėsite, nevalgysite visko iš eilės, - teigė virtuvės šefas ir pridūrė: - Nuo stalo reikia atsistoti tada, kai dar jaučiatės alkani.“

Auksinė taisyklė, juk sotumas ateina ne iš karto, o esame linkę prisikimšti tiek, kad sotūs taptume tą pačią minutę.

Diskusija apie sveiką maistą praktiškai neišsemiama. Teorijų ir patarimų – tūkstančiai, apsidairai parduotuvėje ir suvoki, kad sveiko čia nėra beveik nieko. Dabar itin populiaru ir madinga tapo ekologiški produktai. Tačiau R. Bolgovas patarė atsargiai vertinti žodį „ekologiškas“, nes, pasak virtuvės šefo, juo pradėta labai piktnaudžiauti, ir daugiau vartoti vietinių produktų.

Sportas, sveikatingumas – paskutinėje vietoje

Antras žingsnis sveikos gyvensenos link – sportas, judėjimas ir žalingų įpročių atsisakymas. „Gerkit, rūkykit, be jūsų pasaulis bus švaresnis“, - posakiu kalbą konferencijoje pradėjo pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas.

Pasak jo, visi supranta, kaip reikia gyventi sveikai – t. y. be žalingų įpročių, sveikai maitinantis ir judant ir tada neteks lankyti gydytojų. Užsiminęs apie juos, galiūnas pateikė pavyzdį, kad daugelyje šalių gydytojai pacientams vietoj recepto vaistams išrašo vizitą į sporto klubą, o ligonių kasos tai kompensuoja. Pas mus, deja, tokios praktikos dar nėra.

Tarybos narys nepagailėjo kritikos ir valdininkams. „Sportas, sveikatingumas, ligų prevencija Lietuvoje yra paskutinėje vietoje. Kai mažėja biudžetas, šioms sritims nurėžiama daugiausia. Užtat toks yra ir rezultatas, dėl to daugiausia žmonės ir serga. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų dėti visas pastangas į ligų prevenciją“, - sakė Ž. Savickas.

Mūsų turtas – gėlas vanduo

Kalbant apie sveiką maistą, sportą, reikia nepamiršti, kad labai svarbus čia ir grynas oras, ir tyras vanduo. Pasaulio triatlono čempionas, ekologinių akcijų iniciatorius Vidmantas Urbonas teigė, kad lietuviai nevertina to, ką turi.

„Būtų įdomus eksperimentas tuos žmones, kurie sako, kad Lietuvoje jiems bloga gyventi, nuvežti bent mėnesiui į Etiopiją, Pietų Ameriką, kad pamatytų, kaip iš tikrųjų žmonės gyvena. Kai reikia vandens eiti už 50 km, kai dvi dienas reikia neštis talpas su vandeniu iki savo namų, kai žmonių gyvenimo trukmė 40-50 metų“, - kalbėjo V. Urbonas.

Pasak jo, turime didžiulį turtą – švarų vandenį. Pas mus jo lyg ir į valias, bet pasaulio statistika rodo, kad vanduo sparčiai nyksta.

„Jau net tokios šalys kaip Čekija, Belgija susiduria su gėlo vandens problema. Afrikiečiai palieka savo gyvenamąsias vietas dėl vandens stygiaus, dėl to kyla karai. Taip kad mūsų gyvenimo kokybė, kurią turime, yra puiki, reikėtų išmokti tai vertinti“, - patarė triatlonininkas.

Spragos sveikatos sistemoje

„Sveikata – tai dar ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas“, - žinomą frazę pakartojo habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Algirdas Baubinas.

Nuo ko priklauso sveikata? Kaip teigė profesorius, 50 proc. ji priklauso nuo paties žmogaus – t. y. gyvensenos, 20 proc. priklauso nuo aplinkos, tiek pat – apie 20 proc. – priklauso ir nuo biologinių veiksnių. Ir tik 10 proc. nuo visagalės medicinos.

„Iš to galime spręsti, kur reikia sudėlioti akcentus: mūsų sveikatos politikoje ir praktikoje. Tai, kas surašyta Lietuvos sveikatos politikoje ir strategijoje, viskas yra gerai. Bet kaip mes tą politiką ir strategiją įgyvendiname, nerandu net kritikos žodžių“, - sakė profesorius A. Baubinas.

Pasak jo, daug kas paversta komercija. O kai sveikata tampa komercija, mokame už vaistus. Statistika rodo, kad apie 40 proc. ligų yra dėl vaistų vartojimo, apie 70-80 proc. vaistų yra neveiksmingi.

„O kainos? Pačioj sveikatos sistemoj tikrai reikalinga pertvarka. Visuomenės sveikata praktiškai liko už medicinos ribų“, - aiškino profesorius.

Būtina keisti mąstymą

Apibendrinant norisi pasakyti, kad nepaisant ydingos šalies sveikatos sistemos, kiekvienas galime gyventi sveikiau, jei išmoksime save mylėti. Tai jokiu būdu nereiškia tenkinti akių ar skrandžio įgeidžių.

Norite būti sveikesni, atsikratykite televizoriaus, nustokite visą laiką sėdėti įbedę akis į kompiuterį, turite mažų vaikų, jų mitybos įpročius pradėkite formuoti nuo dvejų metų, trūksta informacijos, paskaitykite knygų apie sveiką gyvenseną – jų daugybė, kaip patarė vidaus ligų gydytojas Darius Baublys.

„Negalvokite, kad ryte pabudę turite keltis ir bėgti lakstyti. Jūs tiesiog išeikite pasiklausyti gamtos, įkvėpti oro, pažiūrėti, kaip bunda medžiai, krinta lapai ir pan., pakeisti savo mąstymo. Reikia atsikratyti minčių, kad turi atlikti kokį nors darbą. Tada tu bėgi, bet tavo galvoje – malonios mintys“, - patarimus dalijo V. Urbonas.

Diskusijos iniciatorė, įmonės „Burbuliukas“ komercijos direktorė Inga Tribuišienė įsitikinusi, kad žalingi mitybos įpročiai, per mažas dėmesys sportui, užteršta miesto aplinka ir neįtikimai greitas gyvenimo tempas lemia tai, kad Lietuva pagal sergamumą yra viena pirmaujančių valstybių Europoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų