Ar gali vaistas ištrinti neigiamus prisiminimus? Pereiti į pagrindinį turinį

Ar gali vaistas ištrinti neigiamus prisiminimus?

2011-10-07 15:40
Ar gali vaistas ištrinti neigiamus prisiminimus?
Ar gali vaistas ištrinti neigiamus prisiminimus? / Shutterstock nuotr.

Dėl naujo medikų išradimo neigiamų emocijų sukelti prisiminimai gali likti praeitimi. Mokslininkams pavyko atskleisti keletą paslapčių apie tai, kaip žmogaus smegenys kovoja su stresu. Šie atradimai pradeda tiesti kelią link vaisto, kuris padėtų užmiršti skausmingus prisiminimus.Jau po dešimtmečio žmonija gali turėti vaistą, kurie palengvintų fobijomis ar kitais nemaloniais prisiminimais apsėstus gyventojus.

Leicesterio universiteto mokslininkai taip pat tiki, kad tyrimo duomenys gali padėti gydyti depresiją.

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad genetiškai modifikuotos pelės, kurios negamina proteino lipocalin-2, daug labiau reaguoja į stresą nei kiti gyvūnai. Tyrimas mokslininkus nuvedė prie smegenų ląstelių pokyčių jungtyse, kurios atsakingos už ląstelių „bendradarbiavimą“.

Proteino neturinčių pelių jungtys buvo „grybų formos“, kurios lemia mokymosi sugebėjimus. Mokslininkas Robertas Pawlakas teigia, kad „grybų formos“ jungtys padeda prisiminti tai, kas išmokta ar patirta, bet ne visi prisiminimai gali būti teigiami. „Gerai būtų, kad kai kurie streso kupini įvykiai būtų greitai pamiršti, nes gali sukelti nerimo sutrikimus“, - teigia mokslininkas. Žmogaus smegenyse nuolat vyksta kova dėl reikiamo plonų ir „grybų formos“ jungčių skaičiaus išlaikymo. Nuo to priklauso, kurie dalykai bus užmiršti ir kurie įsiminti.

„Mums pavyko nustatyti proteiną, kuris išsiskiria esant stresui, kad būtų sumažinta „grybų formos“ jungčių skaičius, kuris mažina ateities nerimo problemų galimybę“, - pasakojo mokslininkas.

Dabar mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar proteino lygio didinimas gali palengvinti skausmingus prisiminimus.

Prie projekto dirbantis mokslininkas pasakojo apie ateities planus: „Daugiau nei 30 proc. žmonijos kenčia nuo psichologinių problemų, susijusių su stresu. Mes pasiryžę ištirti, ar mūsų atrastas mechanizmas gali būti pritaikytas žmogui“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų