Žiemos avalynė: kokybė ir priežiūra

Prioritetas – lygi oda

"Avalynės pramonė naudoja labai įvairias medžiagas – tiek natūralias, tiek sintetines. Gaminiai iš pastarųjų pigesni, tačiau permainingam mūsų klimatui netinka – šaltymečiui geriausia rinktis batus iš natūralios lygios odos, kuri turi dengiamąją plėvelę. Ji saugo odą nuo temperatūros pokyčių, drėgmės, druskų poveikio", – sako avalynės meistras.

Aišku, pirmas kriterijus renkantis naują apavą – gražus, stilingas, kojai tinkantis ir patogus modelis. Jei jau tokį radote, pasidomėkite odos, iš kurios jis pasiūtas kokybe: ji turėtų būti stabili – gana elastinga, bet ne itin minkšta, tanki – medžiagos paviršiuje neturėtų matytis odos poros, idealus jos storis – 1,2–2,0 mm. Norėdami jį nustatyti paieškokite siūlės, apžiūrėkite užsegimo ar bato liežuvėlio kraštus. Jei oda bus labai plona, apavas nebus nei šiltas, nei atsparus drėgmei, greitai praras dailią išvaizdą.

"Tokią avalynę įprastai gamina italai, ispanai", – patikslina pašnekovas.

Kaprizingas aksomas

Pasak dizainerio, stilingai ir elegantiškai atrodantys batai su švelniu aksomo paviršiumi – ne geriausias pasirinkimas šaltajam metų sezonui. Zomša, nubukas, veliūras – natūralios sušiauštos ar šlifuotos, skirtingo storio ir minkštumo odos, neturinčios paviršiaus dengiamos plėvelės, todėl jautrios drėgmei, purvui, druskai – reiklios kasdienei priežiūrai.

"Zomša atrodo labai prabangiai, bet šį įspūdį reikia nuolat puoselėti. Nuo avėjimo ypatumų ir nuolatinio trynimosi į kelnių apačia pradeda dilti pūkas, paviršius keičia spalvą, ima blizgėti. Zomša itin bijo bet kokios kilmės dėmių, ypač riebalinių: jų išvalyti neįmanoma. Užtiškusi maža dėmelė plečiasi, traukia dulkes, nešvarumus, ta vieta pradeda akivaizdžiai tamsėti", – sako B.Kazakevičius.

Rūpesčių nestigs ir įsigijus batus iš nubuko ar veliūro. Pastarąjį prižiūrėti sudėtingiau – paprastai iš jo siuvama ryškių spalvų avalynė, o nubukas dažomas natūraliais dažais, neturi ilgo pūko, todėl, reikalui esant, galima pablizginti batų tepalu.

Suvilioti lako blizgesio turėtų žinoti, kad tokius batus galima avėti tik iki +5 °C – ši danga, net ir pagaminta moderniomis technologijomis, itin jautri šalčiui, žemesnėje temperatūroje pradeda aižėti.

Balys Kazakevičius. Laimučio Brundzos nuotr.

Gilus reljefas

Batų pranašumas – storas padas. Išsirinkti bus nesunku, mat vyraujančios mados tendencijos siūlo daugybę modelių su platforma ir masyviu pakulniu, grubiais, storais padais su giliu reljefu. Puiku, jei jie bus pagaminti iš poliuretano ar lengvesnės gumos: kuo ji minkštesnė,  tuo geriau, ypač žieminės avalynės, – batai nebus tokie slidūs. Atkreipkite dėmesį, kaip padas pritvirtintas prie viršaus: prisiūtas kuklia siūlele, priklijuotas ar prilietas. Pastarasis variantas idealiausias: nepraleis vandens, neatplyš, ilgai tarnaus.

"Stilingi aukštakulniai dažniausia turi plonos odos padą. Jis it sugertukas: nevalia įlipti į balą, pakliūti po lietumi ar bristi per sniegą – oda absorbuoja net šaligatvio drėgmę. Toks apavas dera ne kasdienai, o tik išskirtinei progai. Net ir šiuo atveju patarčiau kreiptis į avalynės meistrą, kuris ant pado uždės apsauginį kaučiuko puspadį", – rekomenduoja pašnekovas.

Higiena ir šiluma

Kokybiškos avalynės vidus – pamušalas taip pat turi būti natūralus: vilnos fetras, kita neaustinė natūrali medžiaga ar kailis. Deja, labai dažnai viduje įsiūtas sintetinis audinys ar dirbtinė oda.

"Kojos dėvint tokius batus nekvėpuoja – prakaituoja, šunta, atsiranda nemalonus kvapas. Gerai, jei vidpadį galima išimti ir išdžiovinti, bet labai dažnai jis būna priklijuotas", – pastebi avalynės meistras.

Pasak B.Kazakevičiaus, verta įsigyti įklotus – padelius: plonos medvilninės su gumine apačia – neslankios ir sugers prakaitą, kailio ar veltinio – dar ir šildys pėdas, pagaminti iš specialaus sintetinio audinio su minkštu tarpsluoksniu ir perforuoti smulkiomis skylutėmis garantuos pėdų mikroventiliaciją. Higienos sumetimais nuolat naudojamus įklotus reikia keisti, kai tik jie pradės kietėti – tai reiškia, kad juose gana daug prisikaupė prakaito, dulkių, nešvarumų.

Prie radiatoriaus

Avalynės meistras tikina, kad prieš pirmą kartą apsiaunant batus iš lygios odos jų nereikia nei vaškuoti, nei impregnuoti.

Šaltymečiui geriausia rinktis batus iš natūralios lygios odos, kuri turi dengiamąją plėvelę.

"Jei sąžiningai ir kruopščiai batus valysite tepalu, impregnuoti jų nereikės ir vėliau. Jokios reklamos, tik daugelio metų patirtis: lietuviškas batų tepalas – idealiausia priemonė tokiai odai prižiūrėti. Jame daug riebalo, todėl jis puoselėja, minkština odą, neužkemša jos porų. Tepalo spalvą rinkitės pagal avalynės koloritą, jei tinkamos nerandate ar batai pasiūti iš skirtingų spalvų odos, neapsiriksite naudodami bespalvį tepalą. Populiarios kempinėlės "viskas viename" – tik kelionėms, išskirtiniams atvejams skirtas rinkinukas. Nuolat valant šia priemone ant apavo paviršiaus susidaro silikoninis sluoksnis. Jis užkemša poras – drėgmė negali išgaruoti, o paviršiuje susikaupęs silikonas ilgainiui pradeda pleiskanoti", – įspėja avalynės meistras.

Lygios odos batus vaškuoti reikia pagal poreikį: jei avite tvarkingai ir kiekvieną dieną nuvalote nešvarumus, pakanka kartą per savaitę nušveisti tepalu ir nublizginti.

Prieš pirmą kartą išeinant į lauką drėgmei ir purvui jautrų zomšos, nubuko, veliūro apavą būtina gerai impregnuoti. Nešvarumus, druskos kontūrus nuo jų valykite drėgna, šiurkščia, apgaubta gerai nusausintu plonu audiniu kempinėle – taip pašalinsite tarp plaukelių esančias dulkes. Batams išdžiūvus, paviršių sušiauškite specialiu šepetėliu aštriais šereliais.

Pašnekovas pastebi, kad daugelis žmonių nemoka teisingai džiovinti batų: pirma drėgnu skudurėliu nuvalykite nešvarumus, apavą nusausinkite ir padėkite džiūti šalia šilumos šaltinio, o ne ant šildytuvo, radiatoriaus ar kitos tiesioginį karštį spinduliuojančios vietos – gali atšokti padas, suskilinėti oda.

Jei batai stipriai sudrėkę, pasinaudokite specialiomis į batų vidų įdedamomis džiovyklėmis arba prikiškite laikraščių – jie gerai sugeria drėgmę. Puikus sumanymas panaudoti plastiko ar medienos kurpalius su spyruokle – džiūstant jie neleidžia odai, ypač plonesnei, susitraukti.

Atmintinė pirkėjui

• Naujų batų paieškos turėtų vykti po pietų ar vakare, kai kojos natūraliai papilnėjusios.

• Matuokite abi pėdas – nedaug, bet vis dėlto jų dydis, forma skiriasi.

• Apsiavę batus būtinai pavaikščiokite – pajauskite: kur spaudžia, veržia, patogūs jie ar ne.

• Kokybiški batai turi atkartoti kojų formą: turi būti tinkamai sumodeliuota keltis ir jai pritaikytas pakulnės aukštis. Po batų nosele tarp pado ir grindų turi būti tarpas: jei rodomasis pirštas lenda bent iki pusės narelio, apavas bus patogus, jei ne, net ir įsigijus didesnio dydžio apavą, kojų pirštai slys į priekį ir vaikštant batai spaus.

• Patogiausias pakulnio aukštis – 5–8 cm.

• Batus žiemai pirkite dydžiu didesnius.