Legendos sugrįžta: atgimė visiems žinomi „Inkaro“ sportiniai bateliai

Kai buvo pradėti gaminti lietuviški „inkarai“, šie sportiniai bateliai tapo neatsiejama Lietuvos jaunimo stiliaus dalimi. „Jei šiandien daug žmonių mano, kad yra blogai pamatyti kolegą ar nepažįstamąjį su tokiais pačiais batais, anksčiau buvo blogai neturėti tokių pat“, – šypsosi jis ir priduria, kad tuomet tai buvo bene vienintelė sportinė ir laisvalaikio avalynė.

Pasak naujojo prekinio ženklo savininko, nors jam pačiam ir neteko visos vaikystės praleisti avint „Inkaro“ sportbačiais, vis tiek pavyko surinkti įdomios informacijos apie legendinius batus.

„Vieni vilniečiai pasakojo, kad sportiniai „Inkaro“ bateliai ir lietuviškieji „Vilkaviškio“ siuvimo fabriko džinsai, dar geriau – parvežti iš užsienio, buvo madingas to meto derinys. Ir net jei visi vaikščiojo avėdami vienodais bateliais, turėti juos troško beveik kiekvienas“, – pasakoja J. Gilys.

Gamintojų nuotr.

Pasak vyro, net ir sportininkai, kuriems senieji sportbačiai spaudė ir trynė kojas, juos prisimena su nostalgija.

„Vienas buvęs krepšininkas pasakojo, kad septinto dešimtmečio pradžioje, kai pasirodė pirmieji balti „inkariukai“, pagaliau nebuvo gėda išbėgti į krepšinio aikštelę – turėjo tikrus sportinius batelius, kurie buvo panašūs į užsienyje gaminamus kedus. Žinoma, tai nebuvo patogiausia avalynė – lūždavo padas, greitai išplyšdavo vidinė kulno dalis, kuri vėliau skaudžiai trindavo kojas. To meto krepšininkams tekdavo pirkti vienu dydžiu didesnius sportbačius ir avėti juos tik mūvint storas vilnones kojines. Tačiau jie nešė į pergales“, – įspūdžiais dalijasi J. Gilys.

„Inkaro“ gaminami batai patyrė ir radioaktyvių „iššūkių“. Patikėjus jų gaminių kokybe, įmonė turėjo pagaminti specialią avalynę Ignalinos atominėje elektrinėje dirbusiems žmonėms, o batų kokybė turėjo atitikti ypatingas darbo sąlygas.

Gamintojų nuotr.

Tačiau įsigyti lietuviškų batelių ne visada buvo lengva. Didmiesčių jaunuoliams tekdavo laukti, kol į parduotuves bus atvežti nauji batai, o sužinojus – tikras iššūkis spėti juos nusipirkti. Tuo tarpu mažesniuose gyvenantieji miesteliuose dėl naujų „inkariukų“ važiuodavo net į gamyklą Kaune.

Norėjo tęsti istoriją

Geriausiai žinomų lietuviškų batelių istorija prasidėjo ne iš karto. 1933 metais Kaune įsikūrusi įmonė „Inkaras“ iš pradžių tebuvo gumos fabrikas, kuriame buvo gaminami botai ir padangos. Guma sportinės avalynės gamybai pradėta taikyti gerokai vėliau, tačiau sportiniai batai tapo tokie populiarūs, kad vienais sėkmingiausių savo gyvavimo metų įmonė pagamindavo apie 12 milijonų porų per metus ir juos pardavinėjo ne tik Lietuvoje.

Tikiu, kad žmonių plačiai mėgti vardai greitai nepasimiršta, todėl suprantu, kad dabar – puikus metas suteikti antrą gyvenimą „Inkarui“.

Pasak J. Gilio, įmonės fabrike buvo gaminami sportiniai bateliai ir pasauliniams prekiniams ženklams, pavyzdžiui, „Puma“ ir „Adidas“. Pastarasis fabrike turėjo net atskirą cechą, į kurį nebuvo įleidžiami kiti darbuotojai. Taip buvo stengiamasi užkirsti kelią batų vagystėms.

Nors vėliau įmonei sekėsi prasčiau – jos istorija baigėsi bankrotu, žmonių streikais dėl neišmokėtų atlyginimų, pasak J. Gilio, tai yra legendinis lietuviškas vardas, kuriuo verta didžiuotis. „Kadaise tai buvo viena iš pirmaujančių įmonių Rytų Europoje, o šiandien ją prisimena didelė dalis lietuvių: vieniems tai yra nostalgiški mokyklos laikai, kitiems – skausmingos pergalės krepšinio aikštelėje. Tikiu, kad žmonių plačiai mėgti vardai greitai nepasimiršta, todėl suprantu, kad dabar – puikus metas suteikti antrą gyvenimą „Inkarui“, – savo sprendimą aiškina vyras.

Pasak J. Gilio, turint lietuviškos avalynės prekinį ženklą, kurio gyvavimas prasidėjo prieš 86 metus, jo ilgą istoriją norisi tęsti ir toliau.

Atgimstančiuose „Inkaro“ batuose – autentiškos detalės

Po daugelio metų į prekybą sugrįžtantys „Inkaro“ sportbačiai, kaip pasakoja J. Gilys, yra pritaikyti šių laikų žmogui, tačiau jų dizaine išsaugota ne viena autentiška detalė.

Tam, kad pavyktų sukurti patogius, stilingus batus su istorija, vyras ne tik domėjosi žmonių prisiminimais, bet ir rinko legendomis jau tapusius batelius. „Būtent senosios sportbačių poros leido nuspręsti, kurios detalės yra neatsiejamos nuo „inkariukų“, bei semtis idėjų naujųjų batelių dizainui“, – apie kūrybinį procesą atvirauja vyras ir priduria, kad norėdamas įsitikinti naujų batų kokybe, juos avėjo pats.

Pirmieji prekyboje pristatyti „inkariukų“ modeliai – keturių spalvų: juodos, baltos, juodos su baltais padais bei žalios. Tačiau, kaip teigia J. Gilys, artimiausiu metu prekybos vietas pasieks dar keturios naujos batų spalvos.

Gamintojų nuotr.

Paklaustas apie tolimesnius ateities planus, J. Gilys neslepia, kad yra ir dar didesnių plėtros užmojų: galbūt tai bus nauji produktai arba naujos rinkos.