Auskarų vėrimo meistrė G. Balevičė – apie grožį, kantrybę, profesionalumą ir truputėlį skausmo

– Vasara pralėkė, ir štai rugsėjis – naujų mokslo metų ir tiesiog kito (neabejotinai vėsesnio) etapo pradžia. Gal pastebi kokią nors tendenciją klientų ar draugų rate, tarkime, naują pradžią pasitikti naujai įsiveriamu auskaru?

– Tikrai taip. Mūsų studijoje kiekvieną rugsėjį – moksleivių ir studentų antplūdis. Įsiverdami auskarą jie nori pažymėti mokslo metų pradžią, atsinaujinti, pasipuošti ir pasigražinę žengti į naują etapą. Tiesa, daugiau atvyksta ir jau mokslus baigusių klientų, nes vasarą juk taip norisi pasidžiaugti maudynėmis vandens telkiniuose, o įsivėrus naujus auskarus jas tenka kurį laiką apriboti.

–  Ar Lietuvoje žmonės apskritai linkę taip puoštis? Gal randasi vis daugiau norinčių įvairesnių auskarų? Ar mes, palyginti su užsieniečiais, šiuo klausimu dar pernelyg drovūs ir vangūs?

–  Mano nuomone, lietuviai tampa vis laisvesni, vis mažiau save varžo ir puošiasi taip, kaip jiems patinka ir norisi, vis mažiau svarstydami, ką pagalvos kaimynas. Daugiau nei prieš dešimt metų Lietuvoje įveriami auskarai buvo populiariausi tarp subkultūrų atstovų, o dabar kūno papuošalai svarbūs  kone kiekvienam. Prie to prisideda ir tai, kad šiomis dienomis auskarų pasirinkimas yra pasiutusiai platus. Kalbu tiek apie auskarų dizaino pasirinkimą vėrimo vietoms sugijus, tiek renkantis auskarą, su kuriuo bus atliekamas vėrimas. Anksčiau dažniausiai būdavo du pasirinkimai: auskaras su paprastu burbuliuku arba su spygliuku. Dabar yra visko: maži, klasikiniai cirkoniai, tiek skaidrūs, tiek įvairiausių spalvų, dideli, prabangūs ir įmantrūs clusteriai, gėlytės, širdelės ir kitokios formos, pakabukai, grandinėlės ir t. t. Kai auskarai ir kokybiški, ir dailūs, tai tikrai labai vilioja kartu leistis į šį kūrybos procesą, prasiverti kurią nors naują vietą, pakeisti seną ir atsibodusį auskarų derinį kokiu nors dar nematytu ir neturėtu.

J. Balk ir asmeninio G. Balevičės archyvo nuotr.

–  Manau, ne vieną kartą girdėtas klausimas, bet negaliu nepaklausti: kaip kilo mintis verti auskarus? Ar buvo kitų veiklų? Gal taip susiklostė netyčia? Galbūt čia viso gyvenimo svajonė?

– Nuo ankstyvos vaikystės man būdavo labai gražu daug auskarų ausyse, veide. Taip gražu, jog žinojau, kad paaugusi pati jų norėsiu turėti labai daug. Paauglystėje gan sparčiai užgyvenau didelę vėrimų kolekciją, eksperimentuodavau, kokie deriniai man patinka, kokie – ne, kas ir kodėl gerai gyja, o jei gyja sunkiai, ką galiu pakeisti, kad situacija pagerėtų. Laisvalaikiu nuolat skaitydavau ir gilindavausi į šias temas, nes tai buvo labai įdomu. Kai suėjo aštuoniolika, baigiau auskarų vėrimo kursus ir turėjau mentorę. (Tiesa, didžiąją dalį informacijos jau seniai žinojau.) Tuo pačiu metu įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto odontologijos studijas ir medicinos mokslus derinau su auskarų vėrimo  darbu tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonuose. Mano gyvenimo planas buvo dirbti gydytoja odontologe, o verti auskarus buvo laisvalaikio užsiėmimas ir aistra, taigi  odontologijos studijas ne tik baigiau, bet ir po jų porą metų dirbau gydytoja. Vėliau – karantinas ir visas su tuo susijęs chaosas, kai supratau, kad jau seniai esu labai nelaiminga ir man reikia iš esmės ką nors keisti. Širdis sakė, kad galbūt mano gyvenimo planas vis dėlto nebėra mano, todėl išdrįsau surizikuoti – palikau savo specialybę ir grįžau prie auskarų vėrimo dirbti visu etatu. Labai džiaugiuosi, kad baigiau medicinos studijas ir turiu darbo patirties klinikose ir poliklinikose, nes šias žinias kasdien naudoju savo dabartiniame darbe ir jaučiu, kiek tai padeda plačiau matyti situaciją,  į kitą lygį pakelia mūsų studijos standartus, kurių laikomės, kad klientui būtų suteikta saugi, kokybiška, profesionali paslauga. Taigi, atsakant į klausimą, ar verti auskarus buvo mano gyvenimo planas, sakyčiau, kad ne, tačiau tai tikrai nebuvo atsitiktinumas, nes tai visą gyvenimą buvo mano sielai artimiausias dalykas, veikla, hobis, kuriam leidau plėtotis.

– Auskarų vėrimo srityje taip pat egzistuoja tam tikros mados. Kaip dažnai jos keičiasi ir ar jos kuo nors ypatingos?

– Būtų sunku pasakyti, kas kiek laiko keičiasi mados, nes kai kurios jų – globalios, o kitos – lokalios. Kaip pavyzdys galėtų būti jau keletą metų labai populiarus septum (nosies pertvaros) vėrimas – tai mėgstama daugelyje šalių ir neatrodo, kad ši mada ruoštųsi pasitraukti. Yra ir tokių vėrimų, kurių kitose šalyse nematau itin daug, tačiau konkrečiai mūsų studijos klientai tai labai mėgsta. Kas mus seka instagrame, jau turbūt juokiasi, kai eilinį kartą pamato mūsų atliktų daith (ausies kremzlės) vėrimų nuotraukas. Daugiau kaip metus esu visiškai pakvaišusi dėl šio  konkretaus vėrimo, kuris puikiai papildo ausies vėrimų derinį, yra daug skirtingų, jam tinkančių dizainų, atrodančių išties įspūdingai. Taip pat tai techniškai sudėtingas vėrimas, kurio subtilybes jaučiuosi puikiai įvaldžiusi. Mūsų studijos klientai tai žino, mato mūsų darbų nuotraukas ir vis daugiau jų atvyksta būtent dėl to. Taigi, nors tai tikrai nėra vienas dažniausių vėrimų daugumoje šalių ar vietovių, mūsų studijoje ši mada yra akivaizdi! Apskritai įsiverti auskarus darosi vis populiariau: vis daugiau skirtingo amžiaus grupių, lyčių, stiliaus žmonių eksperimentuoja su savo išvaizda, drąsiau ieško savęs, kas jiems tinka, patinka, todėl ką nors įsiveria ir pamėgsta taip puošti savo kūną.

–  Du žodžiai, kurie pirmiausia šauna į galvą pagalvojus apie auskarų vėrimą, – gražu ir skauda. Ar čia tinka puikiai žinoma frazė, kad grožis reikalauja aukų?

–  Būtent taip ir juokaujame! Taip, veriantis auskarus teks patirti truputį skausmo, bet jis – momentinis ir, kaip sakau savo klientams, nežinau trumpesnės procedūros, nei įverti auskarą. Ilgiau užtrunka užpildyti sutikimo formą ar išsirinkti auskaro dizainą, nes įverti trunka kelias sekundes. Žinau, kad klientas ateina savo noru, nes nori pasipuošti, atskleisti savo stilių, įgyti pasitikėjimo savimi, jam patinka ši estetika, todėl visada koncentruojamės į šias pozityvias mintis. Susikaupiame kelioms sekundėms, o tada kartu keliaujame prie veidrodžio džiaugtis rezultatu – tai vizito akcentas!

– Nuolat tobuliniesi didžiausiose, geriausiose tarptautinėse auskarų vėrimo meistrų konferencijose. Ar sutinki ten kitų meistrų ar meistrių iš Lietuvos? Kodėl tau apskritai svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose? Kuo jie ypatingi, reikalingi?

– Dalyvauju tiek konferencijose, tiek klausau paskaitų, užsisakau geriausių pasaulio meistrų internetinius seminarus ar seminarus gyvai, todėl didžioji dalis mano laisvalaikio taip pat susijusi su auskarų vėrimu. Tiesa, Lietuvos meistrų nebuvau sutikusi nei didžiausioje auskarų vėrimo konferencijoje, kuri vyksta Las Vegase, nei Europos konferencijose. Tačiau šį mėnesį mano studijoje dirbančios meistrės Agnės eilė keliauti į konferenciją Nyderlanduose, tad galbūt ji sutiks daugiau tautiečių.

Konferencijos, paskaitos, seminarai, įvairūs straipsnių skaitymai, konsultavimasis su kolegomis – visa tai labai svarbu, kad galėčiau savo klientams suteikti kokybišką, saugią paslaugą, kad rezultatas  būtų ne tik estetiškas, bet ir būtų užtikrintas geriausias įmanomas vėrimo vietos gijimas. Todėl nuolat gilinu žinias, domiuosi naujomis technikomis, medžiagomis. Kai klientai mato, kaip  dirbame, viskas atrodo labai paprasta, bet taip atrodo todėl, kad turime daug patirties ir žinių, ir padarome taip, kad viskas atrodytų labai paprasta. Tuo metu mūsų galvose verda mintys ir skaičiavimai: kurioje konkrečioje vietoje verti, koks konkretus auskaro ilgis, storis, dizainas, kokiu kampu ir kokia technika įversime bei pagal kokias priežiūros instrukcijas gis lengviausiai. Daug yra ir nematomo darbo, pavyzdžiui, auskarus ir instrumentus sterilizuoti, paruošti saugiai naudoti, nes vis dėlto auskarų vėrimo procedūra yra intervencija ir reikia atsižvelgti ne tik į sukuriamą grožį, bet ir į paslaugos saugumą, sterilumą.

– Šių konferencijų programos – išties įspūdingos: nuo profesinių įgūdžių tobulinimo iki ypatingų vakaro šou. Gal pasidalytum keletu įsimintiniausių, įdomiausių įvykių?

– Tiesą sakant, sunku būtų išskirti kelis įsimintiniausius dalykus, nes konferencijose veiksmo tiek daug, kad viskas tarsi susilieja į malonią, pozityvią, tačiau kiek chaotišką ir triukšmingą visumą. Štai vienas dėstytojas savo paskaitų pradžioje visu garsu auditorijoje paleidžia trankią elektroninę muziką ir liepia visiems padaryti kelių minučių mankštelę, tik tada pradeda pasakoti apie savo mėgstamiausias vėrimo technikas. Paskui bandai prasibrauti pro auskarų vėrimo meistrų jūrą, kad greitai pakiltum į savo viešbučio kambarį užkąsti riešutukų, nes nėra laiko tinkamai pavalgyti, bet ir prasibrauti sunku, nes vis atsitrenki į savo naujus ar senus draugus ir kolegas, plepi, klegi, riešutukų palesti nespėji. Vakare esi visiškai išsekęs, nes nuoširdžiai iš paskutiniųjų į galvą kimšai kuo daugiau informacijos, bet vyksta koks nors išskirtinis šou, kuriame vis vien stengiesi dalyvauti, nes ne kasdien pamatysi tokių ekstremalių kūno menų (body art) pasirodymų, kuriuose profesionalai ant scenos testuoja savo kūno galimybes. Tarp vakaro pasirodymų būna visko: nuo freak show su kardo rijimu ar lemputės sukramtymu (odontologė manyje tuo metu cypia) iki suspension (kūno pakėlimas į orą, perveriant per odą kablius).

J. Balk ir asmeninio G. Balevičės archyvo nuotr.

–  Ne tik pati tobuliniesi ir įgyji naujų vertingų žinių, bet ir aktyviai su kitais dalijiesi aktualiu turiniu, atsakai į klausimus ir pan. Kiek tau svarbi ir reikalinga ši edukacija? Ar tai malonus procesas, ar labiau varginanti darbo dalis?

– Nemeluosiu – jei kuri tokį turinį, tikrai užtrunki nemažai laiko. Tačiau tai darau dėl klientų, kad juos pasiektų daugiau teisingos informacijos, kad jie išmoktų atidžiai rinktis meistrą, užduoti jam svarbių klausimų. Nuolat su sekėjais kalbame apie auskarų vėrimo vadinamaisiais šautuvėliais žalą – šautuvėliai nesterilizuojami, jų auskarai visiškai nepritaikyti gyti, o veriant su auskaro buku galu  praplėšiami ir stipriai traumuojami audiniai, dėl to vėrimo vieta gyja be galo ilgai arba išvis gali nesugyti. Tuomet apžvelgiame, kodėl reikia rinktis specialias vėrimo adatas, kokius auskarus veriant tinkamai gyja ir kitas įvairias svarbias subtilybes. Dalijuosi priežiūros patarimais, kad  mažėtų atvejų, kai žmonės auskaro vėrimo vietą gydo pagal atgyvenusias 2000 m. rekomendacijas (peroksidui ir salicilo spiritui – griežtas ne!). Parodau mūsų darbo užkulisius, pasidaliju savo minčių procesu, kodėl, ką ir kur įvėrėme ir pan. Klientams įdomu pamatyti ne tik mūsų darbus, bet ir kokios asmenybės slypi už jų, domisi, kodėl ką nors atliekame vienaip, o ne kitaip, o mums smagu jiems atsakyti, pagrįsti savo nuomonę, suteikti daugiau žinių, informacijos ir taip plėsti mūsų bendruomenę (ją vadiname „Piercingo šeima“), pritraukti daugiau žmonių, kurie auskarų vėrimo meną pamėgtų taip, kaip mes!

– Auskarą įsiveriame ilgam. Vienų grožio meistrų atliekamų paslaugų efektas, sakykim, trumpalaikis (makiažas, šukuosena ir pan.), o auskarą įsiveriame visam gyvenimui (žinoma, vėliau galima išsiverti, bet dažniausiai tikslas ne toks). Toks papuošalas, kaip ir tatuiruotė, dažniausiai žmogui reiškia daugiau – taip neretai formuojama, kuriama, ryškinama ne tik išvaizda, bet ir tapatybė. Ar galvoji apie šitą auskarų amžinumą? Ar pastebi ryšį tarp pasikeitusios žmogaus išvaizdos ir jo jausenos, būsenos? Kiek tau svarbu dalyvauti kuriant šį asmens paveikslą (kartu – jo vidinę būseną)?

– Labai geras klausimas. Tikrai taip. Būtent tai mane ir įkvepia! Kasdien puošiu žmones, kurie nori atrasti save, labiau atsiskleisti, įgyvendinti savo seną svajonę, kuriai anksčiau nesiryžo, nori įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Vienas daugiausia pasitikėjimo savimi suteikiančių yra krūtinės spenelių vėrimas. Jis kur kas populiaresnis, nei dauguma įsivaizduoja. Verti auskarus į krūtinės spenelius žmonės paprastai renkasi dėl savęs, nes jiems patiems gražu ir tai matoma tik tada, kai pats žmogus nusprendžia tuo pasidalyti (ne taip, kaip auskarai, įverti į ausį ar veidą, kuriuos mato visi). Todėl daugumai klientų tai turi gilesnę prasmę ir įgalina. Žmonės mėgsta naują savo gyvenimo etapą pažymėti įsiverdami naują auskarą. Tai gimtadieniai, karjeros pasiekimai, naujų santykių pradžia, bet gali būti ir pabaigos proga. Būna atvejų, kai klientas išsiskiria su antrąja puse, kuri priešinosi idėjai įsiverti kokį nors naują auskarą, todėl po skyrybų tai padeda įtvirtinti savo autonomiją. Istorijų tikrai būna labai įvairių, kartais labai šviesių ir lengvų, kartais kur kas sunkesnių ir giliai sukrečiančių. Tačiau mes ir esame tam, kad savo klientams padėtume jaustis savimi, atsiskleisti ir kad po vizito mūsų studijoje jie bent kruopelyte būtų laimingesni ir patys sau gražesni. Dalytis tokia patirtimi yra magiška ir labai tai branginame.

J. Balk ir asmeninio G. Balevičės archyvo nuotr.

–  Auskarai kūne – taip pat ir informacija, kuri mus pasiekia bendraujant su žmogumi. Kaip tu girdi – ką sako apie žmogų jo pasirinkti auskarai ir jų įvėrimo vieta?

– Manau, jeigu klientas renkasi tiek populiarias, tiek labai retai pasirenkamas verti vietas, jis vis vien daugiau ar mažiau siekia išskirtinumo, nori pabrėžti individualumą, papildyti stilių. Man garsiausiai apie žmogų kalba tai, kai matau, kad jis turi labai daug įvertų auskarų tose vietose, kurios gyja sudėtingai ir ilgai. Jei matau žmogaus kūne kokybiškai, tvarkingai sugijusias vėrimo vietas ir jis nešioja kokybiškus auskarus, man tai tiesiog rėkte rėkia, kad jis yra labai kantrus, atsakingas ir moka siekti savo tikslų, nes, pavyzdžiui, įvertas vietas skruostuose išsigydytų tikrai ne kiekvienas.

–  Į kurią vietą (šiandien ar vakar) buvo įvertas paskutinis auskaras?

– Paskutinįkart buvo nostril (į nosies sparnelį). Tai viena populiariausių vėrimo vietų ir neatrodo, kad ši mada praeis.