- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukščiausias visų laikų žmogus buvo Robertas Vadlou (Robert Wadlow), kuris vidutinio suaugusio žmogaus ūgio buvo jau tada, kai pradėjo lankyti vaikų darželį, t.y., būdamas 5-erių. 1940 m. miręs vyras (tada jam buvo 22-eji) buvo išaugęs iki 272 cm. Iš tiesų, žmogaus ūgio (ir kitų fiziologinių parametrų) amplitudė yra stebėtinai plati. Visgi, koks galėtų būti žmogaus ūgio maksimumas? Naujausias Maiklo iš „Vsauce“ filmukas, per 3 d. peržiūrėtas 1 mln. sykių.
10 cm – štai tiek dabar žmonės vidutiniškai yra aukštesni nei prieš 150 metų. Geresnė mityba ir tobulesnė medicina pirmaisiais gyvenimo metais sudaro sąlygas geriau išnaudoti mūsų genomo segmentus, kurie atsakingi už ūgį. Sveikas žmogus optimalioje aplinkoje retai kada išauga aukštesnis nei 228 cm.
Tačiau endokrininės sistemos sutrikimų turintys asmenys patiria ilgiau trunkantį ir spartesnį augimą. Todėl ukrainiečių kilmės 233 cm ūgio Igoris Vovkovinskis yra aukščiausias amerikietis, o aukščiausias pasaulyje – Turkijoje 1982 m. gimęs 251 cm ūgio Sultanas Kosenas (Sultan Kösen). Jam priklauso didžiausių pasaulyje rankų (rankovės ilgis – 97 cm) ir pėdų (36,5 cm kairė ir 35,5 cm dešinė) Gineso rekordai.
Pasirodo, dabartinis vidutinis žmogaus ūgis yra beveik pasiekęs genetiškai leistiną maksimumą. Kaip nors paveikus ūgio genus, žmonija (vidutinis jos populiacijos narių ūgis) dar galėtų pasistiebti kokiais 7 cm, tačiau be manipuliacijų genais panašu, kad žmogaus ūgio lubos jau pasiektos.
Kad žmonės išaugtų aukštesni nei 244 cm ūgio, jie turėtų būti kitokio fizinio pavidalo. Tokią prielaidą galima padaryti vadovaujantis kvadrato-kubo dėsniu: kuo objektas aukštesnis, tuo didesnės jo kitos kūno proporcijos. Tarkim, 1 m aukščio kubą padidinus 10 kartų, jo aukštis būtų 10 metrų, tačiau bendras jo sienų paviršiaus plotas – nebe 6 m2, o jau 600 m2. O tūris – nebe 1 m3, o 1000 m3. Ką ir bekalbėti apie tokio kubo svorio padidėjimą.
Tad jei žmogus būtų 10 kartų didesnis, tačiau norėtų išlaikyti dabartines kūno proporcijas, jo skeletas turėtų būti iš kur kas tvirtesnės medžiagos nei yra kaulas. Arba tie kaulai turėtų būti nežmoniškai stori. Tačiau net ir išsprendus kaulų ir raumenų stiprumo problemą, liktų aibė kitų bėdų. Pvz., širdis kraują turėtų varinėti keleriopai greičiau.
Tačiau gyvūnai gali išaugti nepaprastai dideli. Nes jų organai ir proporcijos yra visiškai kitokios. Chrisas Hovardas (Chris Howard) iš „Earth Unplugged“ rašo, kad didžiausias kada nors sausumoje gyvenęs gyvūnas yra zauropodų būrio dinozauras – žirafatitanas (angl. – giraffatitan). Jo skeletas rastas Tanzanijoje, o dabar eksponuojamas Berlyne. Manoma, kad jis turėjo sverti 20-30 tūkst. kilogramų.
Bruhatkajozauras (angl. - bruhathkayosaurus) galėjo būti ir dar didesnis, bet tiksliai įvertinti yra sunku, nes paleontologai yra radę ne visą skeletą, o tik keletą kaulų. Manoma, kad toks egzempliorius galėjo sverti 140 tūkst. kg. Ar taip buvo iš tiesų, kol kas tiksliai pasakyti negalima.
Bet kuris už bruhatkajozaurą didesnis gyvūnas tam, kad galėtų išgyventi pakankamai ilgai ir susilaukti palikuonių, turėtų būti plūdrus. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mėlynieji banginiai taip mėgsta vandenį. Sunkiausias stebėjimų istorijoje mėlynasis banginis svėrė 177 tūkst. kg. Todėl mėlynasis banginis yra sunkiausias žmonijai žinomas gyvūnas nuo pat gyvybės atsiradimo Žemėje.
Galbūt šie banginiai yra apskritai didžiausi įmanomi gyvūnai, nes gyvūnų dydį apsprendžia ir riboje paprasčiausia geometrija ir mūsų planetos gravitacija. Teoriškai Marse gimę žmonės galėtų užaugti keliais centimetrais aukštesni, nes ten gravitacija tėra tik 1/3 dalis Žemės gravitacijos. Tai reiškia, kad Marse gimusių žmonių kaulai ir raumenys nebūtų tokie tvirti kaip Žemėje ir šios planetos jie niekada negalėtų aplankyti.
Taigi, jei norime išsaugoti dabar turimas kūno proporcijas ir pavidalą, labai daug išaugti neturėtume galimybių. Vidutinio žmogaus ūgio lubos yra apie 213 cm. Aukštesnis nei 270 cm ūgio žmogus labai sunkiai judėtų. Nuo 365 iki 457 cm ūgio individas apskirtai išgyventų labai neilgai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...