Išmoktos praeitos ekonominės krizės pamokos ir nestabilios tendencijos pasaulio rinkose verslininkus verčia nerimauti dėl ateities Lietuvoje.

Išlaidos – būtiniausiems produktams

Vidaus vartojimas šiuo metu gana stabilus – jis turėtų augti, bet tai vyks lėtai. Vienas iš veiksnių, nulemiančių augimą, – nedarbo lygio mažėjimas ne dėl emigracijos, o dėl naujų darbo vietų kūrimo. Tai – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vartojimo atsigavimą.

Tiesa, nors darbo užmokesčio augimas ir atsigauna, jis didėja lėčiau negu auga kainos, todėl realusis darbo užmokestis yra 2,3 proc. mažesnis negu prieš metus ir vis dar didėja jo neigiamas santykis su kainomis. Sparčiausiai kyla būtiniausių prekių kainos: maisto produktų, būsto, vandens, dujų, elektros, transporto. Šiems produktams stambesnis pirkėjas Lietuvoje išleidžia apie 50 proc. visų savo lėšų.

„Mes su didžiuliu nerimu laukiame šildymo sezono, nes šiandien rusiškų dujų kaina Lietuvai yra apytiksliai 37 proc. didesnė negu praėjusiais metais ir tai reiškia, kad išlaidos šilumai standartiniam Lietuvos gyventojui gali padidėti apie 17 proc.“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas.

Remiantis LPK duomenimis, žmonės Lietuvoje prasčiau vertina darbo rinkos ir savo asmens padėtį bei galimybę susitaupyti. Todėl smarkiai padidėjusios sąskaitos už šildymą gali paskatinti žmones dar mažiau vartoti ir daugiau taupyti.

Jokio atidėjimo

Verslininkai šiuo metu rūpinasi kylančia produkcija ir padidėjusiu užsakymų srautu, tačiau išlieka budrūs ir atsargiai žvelgia į plėtrą ar rizikingesnius sprendimus. Tikimasi, kad didesnės ekonominės recesijos bent artimiausioje perspektyvoje pavyks išvengti, bet baimės išlieka.

Domas Sirgedas, statybos rangos darbais užsiimančios bendrovės „Autokausta“ komercijos vadovas, sakė, kad vienas pagrindinių apsisaugojimo nuo galimo ekonominio nuosmukio būdų – darbas su patikrintais partneriais, pardavimo ribojimas ir išankstinis atsiskaitymas.

„Dar nelabai spėjome pasidžiaugti, kad visiškai baigėsi pastaroji krizė. Bet manome, kad pasimokėme ir tokių bėdų kaip aną kartą nebeturėsim. Pradžioje ribojame pardavimą ir dabar daugiausia vykdome tik išankstinius užsakymus. Nėra jokio atidėjimo. Stengiamės dirbti su tais pačiais klientais“, – vardijo D.Sirgedas.

Pašnekovas teigė, kad sekant padėtį recesijai galima pasiruošti iš anksto. Jo teigimu, ir apie praėjusį nuosmukį pradėta kalbėti iš anksto. D.Sirgedas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonominis nuosmukis Lietuvą pasiekė vėliau negu kitas Europos valstybes, todėl mano, jog panaši situacija gali susiklostyti ir dabar.

Kol kas bėdų dėl klientų įmonė neturi, tačiau dirbdama prie individualių statybų suprastėjusią padėtį pajunta labai greitai.

„Labai greitai pasijunta, nes tokie žmonės jautriausi ir jei tik kas, tai individualių statybų pavasarį sumažėja. Šią minutę intensyviai dirbame su ūkininkais, kurie taupo ir per krizę neišlaidauja, tačiau šiuo metu daugiau statosi, vadinasi, pinigų turi“, – sakė D.Sirgedas.

Tik psichologinis atsigavimas

Keleivių vežėjai taip pat nėra tikri dėl savo verslo ateities. Nors šiuo metu klientų netrūksta, neaiški ekonominė padėtis šalyse kaimynėse kelia susirūpinimą dėl galimų padarinių Lietuvai.

Taksi bendrovės „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas skeptiškai žvelgia į ekonomikos atsigavimą ir mano, kad tokia situacija laikina. Taksi paslaugos žmonėms nėra būtinos, todėl jų atsisakoma itin greitai. Jo nuomone, kalbos lieka kalbomis, o tikroji padėtis išlieka sunki.

„Be abejo, ruošiamės naujam sunkmečiui. Vienas dalykas – kas ką sako, kitas dalykas – kai nuvažiuoji į banką pakalbėti apie paskolas ir tave labai greitai grąžina į realybę“, – tvirtino R.Kriukovas. Jis apgailestavo, kad tenka daugiau planuoti ir veiklą vykdyti kitomis sąnaudomis, pavyzdžiui, vietoj naujų pirkti naudotus automobilius.

Nors ir pripažįsta, kad šiuo metu juntamas šioks toks atsigavimas, pašnekovo nuomone, jis yra „labiau psichologinio pobūdžio“, nes per praėjusią krizę žmonės buvo priblokšti ir nebeleido pinigų išvis niekam, o dabar nuo to tiesiog pavargo.

R.Kriukovas teigė, kad praėjusi krizė jam buvo šiek tiek netikėta. Dėl to jis kaltina po pastarųjų Seimo rinkimų pasikeitusią valdžią ir jos „naktines“ reformas, todėl politikų žodžiais nebepasitiki. R.Kriukovas tikisi, kad naujos ekonominės recesijos atveju bus elgiamasi kitaip ir dar vienos šoko terapijos patirti nereikės, o tam, kad reformos būtų sklandžiai vykdomos, siūlo pasitelkti pereinamąjį laikotarpį.

Žiūri optimistiškai

Lietuviški kavinių tinklai, siūlantys kavą išsinešti, net ir krizės laikotarpiu veikė gana sėkmingai ir plėtėsi. Šis reiškinys aiškinamas paplitusia kavos vartojimo gatvėje kultūra didžiuosiuose šalies miestuose.

Vis dėlto nereikia atmesti galimybės, kad pernelyg optimistiškai žvelgiant į būsimą ekonominę padėtį galima sulaukti latvių kapitalo kavinių „Double coffee“, kurios turėjo nutraukti savo veiklą Lietuvoje paskelbus bankrotą, likimo.

Aleksas Abraškevičius, „Vero Cafe“ kavinių tinklų rinkodaros vadovas, mano, jog nelabai tikima, kad recesija neišvengiama, nes iš dalies pasitikima Vyriausybe. Todėl prevencinių veiksmų įmonė nesiima. Tiesa, tinklas įkurtas 2007 m. – prieš pat ekonominį sunkmetį, jį įveikė ir toliau plečiasi.

„Pasitarimų ar pokalbių ta tema mūsų įmonėje dar nebūta“, – sakė A.Abraškevičius ir pridūrė, kad tinklas neseniai padidino kainas. Tiesa, to priežastimi pašnekovas nurodė padidėjusias kavos kainas pasaulio rinkoje, nes produkto derlius šiais metais buvo prastas.

A.Abraškevičiaus nuomone, kavos verslas gana atsparus ekonominio nuosmukio keliamiems iššūkiams.

„Apskritai žiūrint į rinką, kava arba tokio pobūdžio kavinės iš esmės nejautė didžiulio nuosmukio net krizės laikotarpiu, nes galbūt žmonės kavą išsinešti priskiria būtinoms prekėms kaip, pavyzdžiui, maistą, kuris vis tiek turi paklausą“, – mano jis.

Tikisi geresnio pasirengimo

Nors eksportas, ekonomikos ekspertų teigimu, yra pagrindinis veiksnys, tempiantis Lietuvos ekonomiką į priekį, Adomas Kanopka, investicinės bendrovės „Amber Capital Partners“ direktorius, mano, kad jo lėtėjimas neatsilieps šalies vidaus vartojimui. Jis pabrėžė, kad realiausi ekonomikos lėtėjimo padariniai Lietuvai – paskolų palūkanų augimas nacionaline valiuta.

„Manau, kad Lietuvos ekonomikai ši krizė esminio poveikio neturės. Kiek susitrauks eksporto rinkos, tačiau vidaus rinkoje verslas nėra tiek prasiskolinęs, kiek prieš pirmą krizę 2008 m. Paskolas verslininkams iš bankų gauti ir dabar sunku. Todėl tikiu, kad verslas atsilaikys geriau nei per pirmąją krizės bangą“, – svarstė A.Kanopka.

Vis dėlto, kaip ir anksčiau minėtos įmonės, investicinė bendrovė tvirtai nesitiki ekonominio stabilumo – nepriima rizikingesnių įsipareigojimų, atsargiau planuoja piniginius srautus.