- Lina Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį teismą turėtų pasiekti prašymai kelti bankroto bylas bendrovėms „Star1 Airlines“ ir „Star Holidays“, tačiau jų vadovas vis dar puoselėja viltį, kad verslas gali būti atgaivintas.
Derasi dvi savaites
Apie 15 mln. litų – tiek skolų turi veiklą sustabdžiusios bendrovės „Star1 Airlines" ir „Star Holidays". Įmonių vadovo Martyno Laivio teigimu, tokios skolos „labai minimalios" aviacijos versle, todėl nei jos, nei gresiantis bankrotas esą neturėtų atbaidyti potencialaus investuotojo – Kinijos bendrovės „HNA Group".
„Prašymas kelti bankrotą dar nereiškia, kad mes neieškome finansinio investuotojo ir kartu galimybės atlyginti klientams nuostolius", – pirmadienį per surengtą spaudos konferenciją pareiškė M.Laivys.
Nors nesėkmingas investuotojų paieškas bendrovių vadovas vykdo jau beveik metai, tokia patirtis jam netrukdo vėl puoselėti ambicingų planų. Su Kinijos įmone intensyvios derybos vedamos dvi savaites, o spalio 20-ąją Kinijos verslininkų delegacija esą turėtų atvykti į Lietuvą ir susitikti su Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovais, susisiekimo ir ūkio ministrais.
M.Laivio įsitikinimu, per artimiausius du tris mėnesius turėtų paaiškėti, ar kinus domina Lietuvos rinka. Jeigu būtų gautas teigiamas atsakymas, tiek „Star1 Airlines", tiek „Star Holidays" galėtų atnaujinti veiklą.
„Dėl įmonių tolesnės veiklos atnaujinimo spręsime su Susisiekimo ministerija ir strateginiu investuotoju", – sakė M.Laivys.
Kinijos įmonę neva domina investicijos į „rimtą projektą".
„HNA Group" planuoja čia išplėtoti normalią skrydžių bendrovę – iki 15-os orlaivių, atidaryti skrydžius į Aziją ir atvesti ne vieną milijoną keleivių. Jeigu reikės, pastatyti viešbučius ir uždirbti ne vieną šimtą milijonų litų. O greituoju būdu jie, deja, negali ateiti, nes yra labai rimtas precedentas", – planais dalijosi M.Laivys.
„HNA Group" įmonė, kuri valdo ketvirtą pagal dydį oro bendrovę Kinijoje, prieš porą metų buvo minima ir kaip galima dabar jau bankrutavusios įmonės „flyLAL-Lithuanian Airlines" gelbėtoja.
Nesėkminga pradžia
Jis taip pat įvardijo pagrindines verslo žlugimo priežastis: nuostolingą kelionių organizatoriaus „Star Holidays" veiklos pradžią, ankstyvą pirminio investuotojo pasitraukimą, netikėtai išsiveržusį Islandijos ugnikalnį ir apyvartinių lėšų trūkumą.
„Nuo pat įmonių veiklos pradžios iki šių metų liepos bendrovės susidūrė su didžiule konkurencija rinkoje, tendencingais konkurentų veiksmais siekiant sužlugdyti, taip pat su krintančia užsakomųjų skrydžių rinka, todėl patyrė gana didelių nuostolių savo veiklos pradžioje. Žinoma, įmonių veikla buvo stabilizuojama ir šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tapo pelninga", – aiškino M.Laivys.
Tačiau jis pripažino, kad susikaupę nuostoliai neleido kelionių organizatoriui „Star Holidays" laiku atsiskaityti už skrydžius bendrovei „Star1 Airlines".
Gana rimtas smūgis buvo pirminio investuotojo (investicijų bendrovės „AT investicija" – red. past.) pasitraukimas. Naujas pagrindinis akcininkas Darius Šilinis į įmones investavo 2,5 mln. litų, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ta suma buvo nepakankama.
Pelnas – tik popieriuje
Pavasarį Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis abiem bendrovėms iš viso atnešė 2 mln. litų tiesioginių nuostolių.
„Nepaisant to, „Star1 Airlines" nuo birželio vėl dirba pelningai ir aštuonis mėnesius dirbo pelningai, neskaitant ankstesnių nuostolių. Tačiau pelnas nepadengė pirminių investicijų", – tikino M.Laivys.
Tačiau bendrovių vadovas kategoriškai paneigė valstybinių institucijų įtarimus, esą joms teikė neteisingus finansinius duomenis: „Visos įmonių finansinės ataskaitos kontroliuojančioms institucijoms buvo teikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Griežtai neigiu informaciją apie bet kokius nesąžiningus veiksmus. Mes jokio nusikaltimo nepadarėme."
Kilus įtarimui, kad finansiniai dokumentai galėjo būti klastojami, susisiekimo ministras ketina kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.
Apie susidariusią finansinę padėtį esą nuolatos buvo teikiama informacija Susisiekimo ministerijai. „Tačiau ministerija neturėjo finansinių galimybių padėti įmonei dėl apyvartinių lėšų trūkumo", – apgailestavo M.Laivys.
Nukentėjo tūkstančiai
Dėl nutrauktos „Star1 Airlines" veiklos nukentėjo 15 924 bilietus įsigiję keleiviai, kurie bendrovei sumokėjo 3,5 mln. litų. Iš viso 1286 klientai buvo įsigijęs kelionių iš bendrovės „Star Holidays" ir prarado 1,7 mln. litų.
Paklaustas, kur dingo pinigai klientų, kurie sumokėjo pinigus už nutrauktas keliones ir buvo išmesti iš viešbučių, M.Laivys dėstė verslo principus: „Pinigai buvo panaudoti įmonių veiklai tęsti. Kalbant liaudiškai, pinigai buvo panaudoti nuostoliams dengti." Jis pripažino, kad abi bendrovės vykdė bendrą finansinę veiklą – viena įmonė finansavo kitą. Anot jo, anksčiau įmonės veiklos nestabdė tik todėl, kad keleivių patirti nuostoliai tuomet būtų buvę tris kartus didesni.
10 mln. litų skolos siekia tiekėjams už antžemines orlaivių paslaugas, oro navigacijos mokesčiai ir kt. Už orlaivio nuomą įsiskolinta 0,5 mln. JAV dolerių, tačiau piniginio užstato suma – dukart didesnė.
Anot M.Laivio, pinigus už neįvykusius skrydžius turėtų atgauti klientai, už bilietus mokėję kredito kortelėmis, nes šios garantuoja pirkinių draudimą. Kitiems lieka laukti kompensacijų, jeigu bus susitarta su strateginiu investuotoju. „Star Holidays" nuostolio garantijų draudimas siekia 0,7 mln. litų. Tačiau šis klausimas, anot M.Laivio, nebus greitai išspręstas, mat įmonės turto neturi.
„Skolų padengimas siejamas tik su stambaus investuotojo atėjimu, – pripažino M.Laivys ir tikino pats asmeniškai tikįs, kad galima rasti „didįjį brolį iš užsienio". – Turime rimtų ambicijų."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas: buvusi Vyriausybė galbūt norėjo atkeršyti tam tikram verslui4
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja Arvydui Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Telto...
-
Tarnyba: Vokietijos rinkoje lietuviškos medienos ir jos gaminių parduota už 371 mln. eurų1
Medienos ir jos gaminių eksportas per tris praėjusių metų ketvirčius sumažėjo 6 proc. iki 28,2 mlrd. eurų, o importas į Lietuvą – 7,5 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, pirmadienį paskelbė Valstybinė miškų tarnyba. ...
-
Tikėjotės, kad būstų kainos kris? Turime blogų žinių16
Statytojai pripažįsta, kad įsigyti nuosavą būstą Vilniuje vienišam, iš vidutinės algos gyvenančiam žmogui – beveik nebeįmanoma, o ir kiti dažnai įpirkti gali tik labai nedidelį. Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad norin...
-
„Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – 25 mln. eurų iš ES
Europos Sąjunga (ES) skirs 25 mln. eurų tarptautinio magistralinio kelio „Via Baltica“ 12 kilometrų ruožo rekonstrukcijai. Dar 4,4 mln. eurų tam numatyta iš valstybės biudžeto. ...
-
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas nedžiugina: augs bedarbių gretos?5
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pernai gruodį smuko antrą mėnesį iš eilės – jis mažėjo 1,6 punkto iki 46,2 – pirmadienį pranešė indeksą sudaranti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Iki lapkričio jis tris m...
-
ŽŪM: dėl sustabdytos veiklos žvejai sulauks kompensacijų1
Nuo šių metų šalies žvejams bus kompensuojami jų patirti nuostoliai, atsiradę sustabdžius verslinę žvejybą dėl valstybės valdomų įmonių veiklos, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 2,573 proc.1
Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 2,573 proc. ...
-
„Litgrid“: vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo
Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau vyravus stipriems vėjams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 64 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjeras žada mokestinius pokyčius: kas keisis?
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad mokestiniai pokyčiai yra reikalingi, o juos įgalinantis projektas po derinimo su visuomene Seimą pasieks pavasario sesijoje. Anot jo, pagrindinis dalykas bus – taikomas metinis pajamų apskaitos ir apmokestinim...
-
Valstybė – bedantė: imigrantai dirba, bet mokesčių nemoka12
Šalyje pastebima neraminanti tendencija. Pagal individualią veiklą dirbantys užsieniečiai vengia mokėti mokesčius. Nuo finansinės atsakomybės dažniausiai bėga kurjeriai ir pavežėjai. Darbdaviai ir mokesčių inspekcija tikina nuolat informuo...