Žaliosios energetikos vystytojai teigia, kad jau šiemet Lietuvoje veiks 30 naujų saulės, vėjo ir vandens jėgainių.

Anot jų, optimistiškai nuteikia Vilniaus apygardos administraciniame teisme viena po kitos laimimos bylos prieš Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl pastarosios valdininkų sprendimo neskirti daugiau nei 200 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos žaliosios energetikos jėgainių statybai ir renovacijai.

Pasak Tauragės rajone vėjo jėgainę statyti planuojančios Laimos Bučnienės, palankios teismo nutartys leidžia tikėtis žaliosios energetikos proveržio visoje Lietuvoje.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas atstatė teisingumą. Ministerijos atstovai neapskundė šio sprendimo aukštesnei instancijai, todėl esame nusiteikę optimistiškai – jei visos biurokratinės procedūros vyks sklandžiai, jau šiais metais galėsime pasistatyti vėjo jėgainę, kartu prisidėdami prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, gamindami vieną pigiausių ir aplinkos neteršiančią elektros energiją“, - teigia L. Bučnienė.

Anot pareiškėjos, dar apie 30 bylas prieš ministeriją laimėjusių žaliosios energetikos vystytojų yra pasirengę bet kuriuo metu pradėti saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybos ir renovacijos darbus ir jau šiemet imtis elektros energijos gamybos.

2009-ųjų metų rugpjūtį ŽŪM saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir  „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Pasak pareiškėjų, tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta žaliosios energijos projektų vystymui.

Remiantis 2009-2010 metais parengtais projektais, buvo numatytos didelės investicijos į Lietuvos kaimą, kurios būtų padėjusios sukurti naujas darbo vietas bei kelti regionų ekonomiką.Tačiau praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimas buvo motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.