- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas priėmė svarstyti įstatymų pataisas, numatančias naują pensijų sistemos reformą.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė 6 įstatymų pataisoms: už balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 11 parlamentarų. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi gegužės pabaigoje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas akcentavo, kad dabar kaupti pensijas privačiuose fondomis sąlygomis, kokias yra nustačiusi valstybė, „visiškai neapsimoka“.
„Kas būtų, jeigu mes paliktumėm šiandien galiojančią sistemą - tai yra 1,5 proc. (“Sodros„ pervedima į antros pakopos pensijų fondus dalyvio draudžiamųjų pajamų dalis - BNS), šiais metais, 2,5 proc. kitais metais, paskui - 2 proc. Matome, kad kaupimas visiškai neapsimoka, tai yra per mažai pinigų, kad žmonės galėtų dalyvauti kaupime, kad ką nors sukauptų ir iš principo tai būtų neefektyvus investavimas. Jeigu grįžtame prie 5,5 proc., kas buvo iki krizės, matom, pensija būtų dar mažesnė negu mes siūlome“, - Seime teigė A.Bitinas.
Pristatydamas siūlomus pakeitimus viceministras aiškino, kad pakeitimais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, siūloma sudaryti galimybę kaupimo dalyviams lengviau keisti pensijų fondus ir supaprastinti naujų pensijų kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.
Pasak jo, išankstinių pensijų gavėjai taip pat galėtų gauti išmoką iš pensijų fondų tada, kai jie kreipsis išankstinės pensijos. Viceministro duomenimis, dabar išankstinių pensijų gavėjų yra apie 11 tūkst.
Iš viso pensijas privačiuose pensijų fonduose vasario pabaigos duomenimis kaupė beveik 1,06 mln. gyventojų.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis. Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės biudžeto.
Pirmiausiai siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto, pamažu visiškai atsisakant atskaitymo nuo įmokų: 2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų.
„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o kitąmet bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų - padidinti iki 3,5 procentų.
Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Skatinamosios įmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, šioms įmokoms 2014 metais prireiktų 239 mln. litų, 2015 metais - 257 mln. litų, o 2016 metais - 551 mln. litų.
2013-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės jie kaups būsimai pensijai. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priimti sprendimą ir grįžti pensiją kaupti tik „Sodroje“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įmonių, kurioms inicijuotas likvidavimas, savininkams – prastos žinios iš Vyriausybės2
Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. ...
-
Darbuotojus atleidžianti skrydžių įgulos įdarbinimo agentūra: susidurta su teisiniais sunkumais1
Likviduojama skrydžių įgulos įdarbinimo agentūra „PAS Aviation International (Baltic)“ atleidžia beveik visus, 19 iš 20 darbuotojų, nurodo Užimtumo tarnyba. ...
-
Kauno valdžia ieško baseino Nemuno saloje koncesininko13
Kauno valdžia ieško įmonės, kuri 15 metų už maždaug 24,5 mln. eurų (be PVM) valdytų sveikatinimo ir laisvalaikio centrą su baseinais Nemuno saloje, šalia „Žalgirio“ arenos. ...
-
Ekonomistai: trečiojo 2024 m. ketvirčio BVP augimą nulėmė geras kelių sektorių atsigavimas1
Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa...
-
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldai perdavė du butus, namą2
Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldybei perdavė du butus ir namą, kuriuose anksčiau buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos. ...
-
Vyriausybė – prieš idėją didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“1
Ministrų kabinetas nepritaria Seime svarstomam siūlymui didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“. ...
-
Prekybos tinklai pastebi per metus itin išaugusį susidomėjimą Helovinu
Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai. ...
-
Estija, Latvija ir Lietuva sutarė įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimą10
Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes. ...
-
Prašo grąžinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui: tai palies kiekvieną lietuvį7
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ketvirtadienį maitinimo sektoriaus surengtas protestas yra žinutė būsimai valdžiai. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėt...
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą1
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...