„Saab“ nenori „Snoro“ šeimininko

Banko "Snoras" savininkų valdoma bendrovė "Spyker" skelbiasi ketinanti pirkti švedų automobilių gamintoją "Saab", tačiau dabartiniai jos savininkai reikalauja, kad "Snoro" šeimininkai sandoryje nedalyvautų.

Pardavė sau

"Snoro" ir "Spyker" istorija prasidėjo 2007 m. pabaigoje. 2008 m. sausį įvykdytas sandoris, pagal kurį banko antrinė bendrovė "Snoro turto valdymas" įsigijo 28,9 proc. prabangių automobilių gamintojos "Spyker Cars N.V." akcijų. "Spyker" vardas tuomet buvo gerai žinomas automobilių sporto gerbėjams – įmonė valdė (tiesa, ne itin sėkmingą) komandą prestižinėse "Formulės-1" lenktynėse. Po metų "Snoras" pranešė pardavęs "Spyker" akcijas, tačiau jos liko tose pačiose rankose.

"Snoras" paskelbė "Spyker" akcijas pardavęs Kipro bendrovei "Desolery Holdings Limited". Ši bendrovė tarptautinėje verslo žiniasklaidoje iš esmės nefigūravo – prabangių mašinų gamintojos akcijos atiteko nežinomam verslo subjektui. Be to, "Desolery Holdings Limited" ir "Snorą" valdo tie patys asmenys – Rusijos verslininkai Antonovai.

GM nenori V.Antonovo

Vladimiras Antonovas – "Snoro" stebėtojų tarybos pirmininkas – kaip paaiškėjo, nė kiek nenutolo nuo "Spyker". O ši užsimojo iš JAV automobilių gamintojos "General Motors" (GM) pirkti Švedijos "Saab".

Kaip pranešė naujienų agentūra "Bloomberg", "Spyker" ryšiai su Rusijos verslininku nemaloniai nustebino GM vadovus – automobilių pramonės gigantas reikalauja, kad V.Antonovas pasitrauktų. Kad "Saab" pardavimo sandoris įvyktų, verslininkas turi parduoti savo valdomas "Spyker" akcijas ir atsistatydinti iš valdybos pirmininko posto.

Nors skelbta, kad "Snorui" priklausė tik apie 29 proc. "Spyker" akcijų, naujienų agentūra nurodo, jog Antonovų šeima toli gražu nėra smulki akcininkė. "GM reikalauja, kad "Spyker" valdybos pirmininkas ir didžiausias investuotojas V.Antonovas paliktų bendrovę", – remdamasi patikimais šaltiniais pranešė "Bloomberg".

Šios žinios privertė "Spyker" greitai reaguoti. Bendrovės vadovas Victoras Mulleris viešai pareiškė sieksiąs išpirkti Antonovų valdomas akcijas.

Kvepia dideliais pinigais

Kalbos apie "Spyker" ir GM sandorį dėl "Saab" akcijų įsigijimo sudrebino verslo pasaulį. Ne vien dėl to, kad "Saab" – turbūt garsiausias Skandinavijos automobilių gamintojas. Ši įmonė pretenduoja į milžiniškas lėšas iš Europos investicijų banko (EIB). Šie pinigai veikiausiai domina ir "Snoro" šeimininkus.

Švedijos vyriausybė yra pasiryžusi laiduoti už EIB paskolą sunkumus patiriančiam "Saab". Fenomenalu, tačiau paskolos suma didesnė už kainą, kurią "Spyker" turėtų sumokėti GM už "Saab" akcijas. Kaip praneša "Bloomberg", sandorio vertė turėtų siekti apie 0,5 mlrd. JAV dolerių (1,236 mlrd. litų), o EIB paskolos su Švedijos vyriausybės garantija suma – 0,4 mlrd. eurų, arba 1,381 mlrd. litų. Taigi "Spyker" šeimininkai, gavę paskolą su valstybės garantija, ne tik atgautų investuotus pinigus, bet ir kišenę papildytų dar 145 mln. litų.

"Spyker" skelbia, kad procedūras, reikalingas gauti EIB paskolai, tikimasi baigti jau vasarį. Regis, naujas investuotojas labai skuba.

Kam pirkti nuostolį?

"Spyker" investicija kelia abejonių ir užsienio verslo analitikams. Mat "Saab" – vienas blogiausių pirkinių GM istorijoje. Per pastaruosius 20 metų švedų mašinų gamintoja tik vienus metus dirbo pelningai.

"Spyker" vadovas V.Mulleris tikina, kad "Saab" bus gaivinamas į rinką paleidžiant naują automobilio modelį. Esą norint įmonę padaryti pelningą, per metus reikia parduoti apie 100 tūkst. mašinų. Tačiau analitikai abejoja, ar "Spyker" pajėgtų tesėti tokius pažadus.
"Jie pasmerkti, jei paleis naują modelį, pasmerkti – ir jeigu jo nepaleis", – taip "Bloomberg" naujienų agentūrai "Saab" perspektyvas komentavo analitikas Jimas Hallas. Vokiečių automobilių rinkos žinovas Stefanas Bratzelis pateikė dar radikalesnį vertinimą – esą naujo modelio paleidimas į rinką kainuotų apie 0,5 mlrd. eurų, o "Spyker" gali būti nepajėgus finansuoti tokios investicijos.

JAV koncernas GM į Švedijos įmonę įmerkė kur kas daugiau, nei tikisi gauti iš "Spyker". 1990 m. už pusę "Saab" akcijų sumokėta apie 700 mln. dolerių, o 2000 m. likusi akcijų dalis įsigyta už gerokai kuklesnę – 125 mln. dolerių – sumą.

Be to, susidaro tokia situacija, kai verslo nykštukas perka milžiną. Mat "Saab" yra gerokai didesnė bendrovė už "Spyker". Daug pasako vien "Spyker" veiklos rezultatai: per pirmą praėjusių metų pusmetį parduoti vos 23 prabangūs automobiliai, įmonė per šį laikotarpį patyrė 8,7 mln. eurų nuostolių. Palyginti su 3,5 tūkst. darbuotojų turinčiu "Saab", "Snoro" šeimininkų valdoma automobilių gamintoja yra labai smulki žuvis.

Manipuliuoja banko rodikliais?

"Spyker" pardavimo sandoris gali palikti dėmę ant "Snoro" munduro. Mat akcijų pardavimas buvo įtrauktas į banko balansą – tai turėjo gerokai pagerinti "Snoro" rezultatus, o "Spyker" akcijos iš esmės liko tose pačiose rankose.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas "Snoro" savininkų veiksmus komentuoja diplomatiškai. "Girdėjau, jog Švedijos valdžia nesutinka, kad "Saab" būtų parduotas V.Antonovo valdomai bendrovei, o antra – "Snoras" neturi "Spyker Cars" akcijų. V.Antonovas praeitų metų gale pardavė Rusijoje valdytą banką, dabar tikriausiai turi nemažai pinigų, tai ir investuoja juos ten, kur jam patinka. Niekas to nedraudžia. Ir nors pats V.Antonovas kartais finansuoja "Snorą" iš savo kišenės, su banku jo investicijos niekaip nėra susijusios. Jei pritrūktų pinigų, "Snoras" gali pats pasiskolinti tarpbankinėje rinkoje arba didinti įstatinį kapitalą", – dienraščiui teigė R.Šarkinas.

"Snoro" Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila teigė negalintis komentuoti "Spyker" ir GM sandorio. "Spyker Cars N.V." įsigijimas ir pardavimas buvo investicinis projektas, apie kurį viešai esame pateikę visą reikalingą informaciją, kuri yra prieinama ir šiandien. Projektas yra baigtinis, todėl nieko naujo šia tema pasakyti negalime. Informaciją dėl "Saab" įsigijimo turėtų teikti "Spyker Cars N.V." atstovai", – dienraščiui sakė T.Vaišvila.

Neįsileido ir britai

Su "Snoro" savininkais reikalų turėti nenori ne tik amerikiečiai GM ir Švedijos vyriausybė. Jiems skambų antausį sudavė Didžiosios Britanijos finansų paslaugų priežiūros institucija (FPPI). 2008 m. paskelbta, kad "Snoras" atidaro filialą Jungtinėje Karalystėje, tačiau FFPI neleido jam dirbti.

FPPI apkaltino "Snorą" ir jo akcininkus pateikus netikslią ir ne visą informaciją. Apie tai pranešė ir Didžiosios Britanijos žiniasklaida.

Lietuvos komercinis bankas FPPI veiksmus apskundė Finansų paslaugų ir rinkų tribunolui (angl. – Financial Servines and Markets Tribunal).

"Pasirengimas nagrinėti minėtą bylą užtruko: nuo bylos inicijavimo pradžios jau praėjo metai, bylą nagrinėti numatyta šiais metais, tačiau galutinio sprendimo data dar lieka neaiški. Per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ekonominė ir finansinė padėtis tiek Europoje, tiek pasaulyje. Šiandien įvertinome visas aplinkybes ir manome, kad esant tokiai padėčiai tęsti bylos nagrinėjimą bankui ekonomiškai nenaudinga. Neatmetame prielaidos, kad tuo metu pradėti banko verslą Didžiojoje Britanijoje gali būti tiesiog neefektyvu", – rašyta pernai platintame "Snoro" pranešime.

Tai esą pagrindinės priežastys, kodėl "Snoro" vadovai nusprendė atsisakyti ketinimų pradėti ir vykdyti veiklą Didžiojoje Britanijoje.

"Šis atsisakymas nereiškia, kad pripažįstame mums FPPI mestus kaltinimus: nėra jokios informacijos, patvirtinančios banko "Snoras", jo pavaldžiųjų ar kitaip susijusių įmonių (Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ar kitur) netinkamą veiklą, vystant banko verslą. Taip pat nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad bankas "Snoras" ar jo pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas buvo ar yra įtrauktas į bet kokią neteisėtą veiklą ar ketina tokią veiklą vykdyti ateityje", – teigta banko pranešime.