Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas ragina Lietuvą nesureikšminti Europos Komisijos pasiūlymo skirti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui tris kartus mažiau pinigų nei prašo Vyriausybė. Jis mano, kad Lietuvos pareigūnai turi derėtis iki galo.

„Lietuvos yra pateiktas darbų sąrašas, mano žiniomis, to darbų sąrašo Europos Komisija nekvestionuoja, tai yra neišbraukia nė vieno darbo iš to sąrašo, kurį reikėtų padaryti naujoje finansinėje perspektyvoje. Tiesiog Komisija mažina pinigų sumą. Aš kol kas nesureikšminčiau Europos Komisijos pasiūlymo ir tiesiog paraginčiau Vyriausybę ir visus pareigūnus visomis pastangomis derėtis“, - LRT radijui sakė šiuo metu dėstytoju dirbantis R. Švedas.

Anot jo, nuo 2010-ųjų nebeveikiančios sovietų statytos IAE Lietuvoje uždarymui 2014-2017 metais Briuselis siūlo skirti mažiau paramos dėl vangiai įgyvendinamų milijardinės vertės IAE uždarymo darbų ir jų priežiūros. Pasak R. Švedo, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tiek užsakovė - Ignalinos AE, tiek rangovė - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė „Nukem“.

„Priežastys glūdi tiek rangovo darbe, tiek užsakovo darbe. Nuo pat pradžių sutartys dėl mums dviejų svarbiausių objektų buvo pasirašytos 2005 metais - jos turėjo būti baigtos 2009 metais. Jie dar nėra pabaigti ir pagal preliminarius grafikus, jie galbūt  bus pabaigti iki 2014 metų. Kai skelbiame konkursą, darbų sąrašą ir sakome reikia tokius darbus atlikti, bendrovė, laimėjusi tą konkursą, pasirašė. Lietuva nieko daugiau neprašo kaip įvykdyti tą sutartį, kurią ji pasirašė. Dabar viskas tęsiasi - terminai atidedami ir atidedami, biudžetas yra didinamas“, - kalbėjo R. Švedas.

R. Švedo nuomone, priežasčių dėl siūlomo mažesnio ES finansavimo reikėtų ieškoti pačioje pradžioje, kai Lietuva 2005 metais pasirašė sutartį su „Nukem“, kuri įsipareigojo darbus atlikti iki 2009 metų.

„Tai, kas buvo sakyta anksčiau, - kad tokių darbų vilkinimas įtakos mūsų derybas, - taip dabar jau ir vyksta. Mano manymu, reikėtų žiūrėti, kokios buvo techninės sąlygos, skelbiant konkursus ir pasižiūrėti, kaip vyko monitoringas. Kaip žinia, visa informacija buvo atiduota į prokuratūrą, jai buvo patiekti duomenys dėl mums svarbiausių projektų įgyvendinimo. Tai, kas įvyko 2005 metais ir tai, kas įvyko 2009 metais, kad mes neįgyvendinome ir neprižiūrime to projekto tinkamai, tai, sakyčiau, nusikalstamai neatsakingi veiksmai, kurie ne tik sąlygojo, kad mes dabar negalime išardyti atominės, negalime iškrauti kuro, bet ir sąlygojo, jog naujoje finansinėje perspektyvoje atsiranda kliūtys dėl finansinės paramos“, - sakė R. Švedas.

Ignalinos jėgainės vadovas Žilvinas Jurkšus teigė, jog Lietuvai būtų sunku tęsti IAE uždarymo darbus su mažesniu ES finansavimu.„Ši didelė našta, kuri reikalinga užbaigti demontavimo procesą, turbūt tektų mūsų šaliai, o Lietuvai trūkstama suma - apie 1,3 mlrd. eurų - tai yra sunkiai pakeliama, nes uždaryti atominę buvo anksčiau laiko ir nebuvo sąlygų sukaupti pakankamos sumos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui“, - sakė Ž. Jurkšus.

Jo teigimu, trūkstant finansavimo IAE uždarymui, reikėtų keisti uždarymo strategiją, be to, nepavyktų baigti visų darbų. Anot jo, tokiu atveju visa jėgainės įranga ir reaktoriai būtų „konservuojami“.

„Tada mes turėtume iš esmės pakeisti visą demontavimo strategiją ir sustabdyti tuos darbus, kurių mes nepajėgūs būtume atlikti, trūkstant finansavimui. Gavus tik 210 mln. eurų, mes galėtume užbaigti tik branduolinio kuro iškrovimą iš blokų, iš reaktorių, taip pat iš baseinų ir juos perkelti į panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Taip pat dar užtektų pinigų iki 2029 metų sutvarkyti esamas sukauptas eksploatacijos metu radioaktyviąsias atliekas. Toliau vykdyti bet kokį demontavimą jau kaip ir trūkų lėšų. Vadinasi, visa įranga, patys reaktoriai turėtų būtų užkonservuojami ir laikomi iki to laiko, kol atsirastų reikiamas finansavimas“, - sakė Ž. Jurkšus.

Jis perspėjo, jog dėl per mažo finansavimo IAE taptų nesaugi.„Vienareikšmiškai galima tą teigti“, - atsakydamas į klausimą, ar neskyrus pakankamo finansavimo, IAE taps nesaugi, sakė IAE generalinis direktorius.Vėluodama 3-4 metus, „Nukem“ įgyvendina du didelius Ignalinos jėgainės uždarymo projektus - įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

Lietuva su „Nukem“ siekia lapkritį susitarti dėl konkrečių B/2/3/4 projekto darbų įgyvendinimo plano bei dėl B1 projekto „techninių punktų“Skaičiuojama, kad iki 2020 metų Ignalinos AE uždarymui reikia apie 770 mln. eurų (2,659 mlrd. litų), o iki 2030 metų - 1,5 mlrd. eurų (apie 5,18 mlrd. litų). Tačiau paskutinis ERS siūlymas yra Lietuvai skirti tik 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) ir projekto finansavimą baigti po ketverių metų - 2017-aiais.Lietuva Stojimo sutartyje įsipareigojo jėgainę uždaryti iki 2030 metų, o ES pažadėjo suteikti tam reikalingą finansavimą.

Pasak nacionalinio LTR radijo, Briuselyje neabejojama, kad dokumentus pakeisti bus itin sunku. Lietuvos Vyriausybės atstovai ne kartą sakė, kad tokios sumos neužteks uždaryti jėgainę, o savo lėšomis Lietuva nėra pajėgi to padaryti.Lietuvai iki 2013 metų buvo skirta 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų).