Portugalija vis dar gali skolintis tarptautinėse rinkose, nes investuotojai pradeda vertinti vyriausybės pastangas kovojant su krize, Andriaus Kubiliaus žodžiais neseniai prabilo Portugalijos premjeras José Sócratesas.

Paramos nenori

Portugalija pastaruoju metu patiria vis didesnį tarptautinį spaudimą kreiptis pagalbos. Šios šalies skolinimosi kaina per pastarąjį aukcioną, palyginti su prieš tai buvusiu, beveik padvigubėjo, o tai, pasak ekonomistų, atspindi vis didėjantį investuotojų nerimą dėl šalies ateities.

Po to, kai praėjusį mėnesį Airija oficialiai patvirtino pradėjusi derybas su ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais dėl paramos (lapkritį patvirtintas maždaug 85 mlrd. eurų (293 mlrd. litų) bendras ES ir TVF finansinės pagalbos planas Airijai), Portugalija taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi priimti Briuselio paramą.

Tačiau Portugalijai vadovaujanti mažumos socialistų vyriausybė siekia pademonstruoti, kad šalis gali išvengti Graikijos ir Airijos likimo. Portugalai tikisi, kad padidinti mokesčiai ir sumažintos valstybės išlaidos padės sustabdyti skolų krizę. Portugalija įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti biudžeto deficitą iki 6 proc. BVP.

"Darome tai, ką reikia daryti, – greitai ir efektyviai mažiname biudžeto deficitą. Rinkos tai greitai supras ir įvertins", – įtakingam verslo dienraščiui "Financial times" sakė J.Sócratesas.

Ramina investuotojus

Apžvalgininkų nuomone, Portugalijos premjeras tokiais žodžiais siekia nuraminti investuotojus, kuriuos vis labiau baido lyg virusas plintanti euro zonos šalių skolų krizė.
Daugelis investuotojų jau yra įsitikinę, kad Portugalija taps kita krizės domino trinkele ir sekdama Graikijos bei Airijos pavyzdžiu paprašys tarptautinės paramos, mat iki 2011 m. vidurio šalis turi grąžinti arba perfinansuoti 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų) siekiančias skolas.
J.Sócratesas patikino, kad šalis yra pajėgi tai padaryti.

"Portugalijai paramos kol kas nereikia, šalis gali ir toliau skolintis rinkoje. Pas mus nėra nei bankinės krizės, nei nekilnojamojo turto burbulo. Vienintelė šalies problema  – dėl pasaulinės krizės augantis biudžeto deficitas. O tai mes jau taisome", – kalbėjo J.Sócratesas. – Mūsų problemos yra tokios pačios, kaip ir daugumos kitų šalių, – turime pataisyti Portugalijos biudžetą. Nėra jokios priežasties, kodėl TVF turėtų įsikišti į Portugalijos reikalus – mes to nenorime. Valdžiai to nereikia, mes žinome tiksliai, ką daryti, ir mums nereikia, kad kas nors ateitų ir įvestų savo tvarką.

Lietuva tai jau išgyveno

Beje, dar neseniai panašiai kalbėjo ir mūsų premjeras A.Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Prieš keletą mėnesių Lietuvos vyriausybei taip pat buvo pasiūlyta TVF parama. Tačiau dėl itin griežtų fondo reikalavimų valdžia jos atsisakė ir nusprendė skolintis tarptautinėse rinkose. Tai kainavo brangiau nei siūlė TVF, tačiau savarankiškai iš krizės nusprendusi kapstytis Lietuva pelnė reitingų agentūrų ir investuotojų pagarbą.
Lapkritį Portugalijai skolinimosi kaina buvo pakilusi iki aukščiausio lygio nuo tada, kai buvo sukurta. Tačiau sumažėjo po to, kai Europos centrinis bankas parodė pasitikėjimą šia šalimi ir padidino Portugalijos obligacijų portfelį iki 2,67 mlrd. eurų (9,21 mlrd. litų).
Nepaisant to, kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad Portugalija bus priversta kreiptis tarptautinės pagalbos mažiau nei per mėnesį.

TVF pasitiki Ispanija

Su finansinėmis problemomis jau kurį laiką susiduria ir Ispanija. Tačiau ES ir TVF vadovai šia šalimi pasitiki labiau nei Portugalija.
Ispanija įveiks Europos skolų krizę be pagalbos iš šalies, o pavojaus bendrai Europos valiutai nėra, naujienų agentūrai "Reuters" teigė TVF vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas.

Jis pareiškė, kad ES vadovams būtina veikti ryžtingiau, siekiant užkirsti kelią plisti skolų krizei euro zonoje. Tiesa, D.Straussas-Kahnas taip pat pridūrė esąs įsitikinęs, kad bendroji Europos valiuta išgyvens krizę ir galiausiai Europos institucijos taps stabilesnės.
"Tai stipri valiuta, kurios judėjimas pastaruosius 10 metų buvo netgi geresnis nei Vokietijos markės praėjusio šimtmečio dešimtąjį dešimtmetį. Matau daug priežasčių, dėl kurių euro zonos šalyse gali iškilti problemų dėl ūkio augimo, nedarbo ir socialinio sektoriaus <...>, bet tai nereiškia, kad dėl to matau bent kokią grėsmę bendrai Europos valiutai", – sakė D.Straussas-Kahnas ir pridūrė, kad bet koks sprendimas ne euro naudai neigiamai atsilieps ES narėms.
_________________________________________________________________________
Stabilumo fondas
Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė įsteigti nuolatinį stabilumo fondą, kuris padėtų bet kuriai valstybei narei, kurios skolų problemos keltų pavojų 16-os šalių euro zonai.
Dėl euro zonos stabilumo mechanizmo įsteigimo reikės pakeisti ir ES Lisabonos sutartį, tačiau, pasak BBC, jau sutarta dėl būsimos formuluotės.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad ES lyderiai yra pasirengę padaryti bet ką, kad apsaugotų bendrą valiutą.
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę 27 ES šalių vadovai sutarė, jog 2013 m. nuolatinis fondas iš laikinojo euro zonos finansinės paramos fondo perims 750 mlrd. eurų.