Paramos verslo pradžiai loterija

Miesto savivaldybė svarsto, ar šiemet skirti lėšų jaunimo verslumo skatinimo programai "Verslauk". Ankstesniais metais paramą gavę ir sėkmingai veiklą įsukę jaunieji verslininkai sutartinai sako: projektą tęsti būtina. Tiesa, pasiseka toli gražu ne visiems.

Išdalyta 0,7 mln. litų

Projektas "Verslauk" Vilniuje gimė dar 2005 m. Nuo to laiko verslo idėjų konkurse dalyvavusiam aktyviam miesto jaunimui išdalyta 0,7 mln litų. Iš pradžių nugalėtojų idėjoms įgyvendinti būdavo skiriama po 10 tūkst. litų. Vėliau suma išaugo iki 20 tūkst. litų.

Būtent tiek prieš trejus metus verslo pradžiai gavo anuomet dar tik studentė, o dabar jau diplomuota statybų inžinierė Jekaterina Rogova. 2008-aisiais prieš "Verslauk" komisiją ji stojo su skalbyklų studentų bendrabučiuose verslo planu. Suveikė.

"Įmonė save išlaiko, turime ir šiek tiek pelno, tačiau milijono, kaip kadaise buvome skaičiavusios popieriuje, taip ir neuždirbome", – prisipažino J.Rogova. Tačiau savo verslo idėja ji nenusivylė. Nors ne taip sparčiai, kaip planuota, verslas auga. Šiemet įmonės veikla išsiplėtė: skalbyklos dūzgia ne tik Vilniuje, bet ir studentų bendrabučiuose Kaune. Ketinama koją kelti ir į Klaipėdą.

Be paramos – nė žingsnio

Išsiskalbti 6,5 kg drabužių ar patalynės studentai gali už 5–7 litus. Kaina atrodo patraukli, tačiau ne tiek, kad skalbimo mašinos suktųsi nesustodamos.

"Verslo plėtrą stabdo lietuviškas mentalitetas: studentai verčiau su pundais nešvarių drabužių važiuos pas mamą, nei skalbsis bendrabutyje. Įsivaizduojama, kad pas mamą – tai už dyką. Bet juk taip nėra", – atkreipė dėmesį J.Rogova.

Tiesa, pridėjo, kad situacija pamažu keičiasi, todėl verslo perspektyva matyti.Bendrovės metinė apyvarta siekia 100 tūkst. litų. "Su bičiule atsitraukėme šiek tiek į šalį, likome įmonės akcininkės. Pasamdėme žmogų veiklai prižiūrėti. Skalbimo paslaugos – nėra pagrindinė mūsų veikla", – atviravo J.Rogova.

Ji sakė numačiusi, kad investicijos į verslą neatsipirks per metus."Skalbimo mašinos brangios, o paslaugos kaina palyginti nedidelė. Tačiau be savivaldybės paramos nebūtume galėję net pradėti. Iš kur dvi dvidešimtmetės studentės būtų paėmusios 20 tūkst. litų verslo pradžiai? Todėl "Verslauk" iniciatyva yra labai gera. Tikiuosi, jaunųjų verslininkų rėmimo tradicijos nenunyks", – viltimis dalijosi J.Rogova.

Susikūrė darbo vietą

20 tūkst. litų savivaldybės paramą verslo pradžiai yra gavusi ir Ana Ablamonova. Jos įsteigta individualioji įmonė "Operomanija" organizuoja operos renginius. Vienas žinomiausių – šį pavasarį jau ketvirtąkart Vilniuje ūžęs šiuolaikinės operos festivalis NOA.

"Šiuolaikinės operos Lietuvoje buvo statomos retai, todėl atradome savo nišą. Suteikiame galimybę jauniems menininkams išbandyti save. Per trejus metus daugiau nei 300 jaunųjų kūrėjų, autorių, atlikėjų su mumis bendradarbiavo: atliko vieną ar kitą vaidmenį, kūrė scenografiją ir pan. Per tą laiką pastatėme 25 naujas lietuviškas operas", – pasiekimus vardijo muzikos vadybos diplomą turinti A.Ablamonova.

Nuolatinių patalpų savo veiklai ji neturi. Erdvės spektakliams ieško pagal kūrybinius sumanymus, todėl kartais operos mėgėjus kviečia į Menų spaustuvę, Rusų dramos teatrą, Šiuolaikinį meno centrą, Vilniaus mažąjį teatrą ar teatrą "Lėlė".

"Pirmaisiais metais festivalis truko vos dvi dienas, šiemet – jau aštuonias. Augame. Mūsų produktas specifinis, bet formuojasi žmonių auditorija, kuriems tai įdomu", – džiaugėsi 27 metų mergina, pati sau susikūrusi darbo vietą.

Pranašumas rinkoje

Savivaldybės paramos savo verslo idėjai Paulius Šileika sulaukė tik pernai. Vilniaus universiteto kineziterapijos specialybės absolventas vilniečiams siūlo kineziterapijos ir reabilitacijos paslaugas. Asociaciją "Gydymas judesiu" įkūręs vaikinas sakė, kad pagrindinis jo paslaugos išskirtinumas – kaina ir mobilumas.

"Mūsų klientams dažniausiai keblu judėti, todėl pas juos atvykstame į namus", – pasakojo P.Šileika.Jo verslas dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau vaikinas neabejoja, kad seksis neblogai.

"Gavę savivaldybės paramą galime lengviau įsilieti į rinką. Galima sakyti, neinvestavome savo lėšų, todėl galime konkuruoti ir jau pačioje pradžioje pasiūlyti tokias kainas, kad išsiskirtume iš aplinkinių. Už savivaldybės skirtus pinigus sukūrėme interneto svetainę, įsigijome reikiamos įrangos, padengėme įmonės steigimo išlaidas, netgi pasidarėme vizitines korteles sau reprezentuoti", – kalbėjo P.Šileika, studijų metais pradėjęs individualią veiklą, o ją išplėtęs po konkurso "Verslauk".

Tolesnės veiklos neseka

Iš viso kasmet "Verslauk" konkurse dalyvauja apie 400 verslo idėjų turinčių jaunuolių. Iš jų finansinę savivaldybės paramą gauna 9–12. Iš viso per penkerius metus subsidijuota 50 jaunųjų verslininkų. Tačiau tiksliai nežinoma, kiek iš jų veiklą vykdo iki šiol, o kurie jau bankrutavo.

"Yra įmonių, pasiekusių ir iki 0,5 mln. litų apyvartą, tačiau netrūksta ir nelabai sėkmingo verslo pavyzdžių, kurie po kelerių veiklos metų taip ir neprasimuša. Tai – natūralus verslo procesas. Galima sakyti, kad iš dešimties idėjų dvi trys įgauna pagreitį ir veikia pavyzdingai, keturios penkios balansuoja tarp geriau ir blogiau, o likusios veiklos taip ir neišplėtoja", – apibendrino Vilniaus savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas.

Kaip sekasi įgyvendinti paremtas verslo idėjas, savivaldybė stebi tik pirmus metus. Už tokį laikotarpį nugalėtojai turi pateikti finansines ataskaitas ir pagrįsti, kur išleido pinigus."Negalime nei bausti, nei raginti, ką nors daryti. Nuo nesėkmių niekas neapsaugotas. Žinau, kad bent trys kasmet pasiūlytos idėjos tikrai tampa rimtais verslais ir turi perspektyvų. O verslo planai iš serijos "Auginsiu karvę – gaminsiu pieną" – komisijos nepereina", – M.Skarupskui pritarė viešosios įstaigos "Jaunimo iniciatyva" projektų koordinatorius Vadimas Dudoitis.

Pakalbinti nenusisekusių verslo idėjų autorius sunku. Nesėkmes norima kuo greičiau užmiršti, todėl interneto svetainėse kontaktai nenurodomi, dauguma tinklalapių iš viso neveikia.Ar Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet organizuos "Verslauk" konkursą, turėtų paaiškėti per kelias savaites. Jei sprendimas bus teigiamas, jaunimo verslo idėjų kova užvirs rudenį ir tęsis kelis mėnesius.

Korupcijos šleifas

Vilniaus iniciatyvą skatinti jaunimo verslumą perėmė ir kiti didieji šalies miestai – Kaunas ir Klaipėda. Tiesa, ten projektas vyksta kur kas vangiau. Nuo 2007 m. įgyvendinant projektą laikinojoje sostinėje įsteigtos tik penkios įmonės, uostamiestyje – vos viena. Kiek iš jų realiai veikia iki šiol, taip pat nežinoma. "Girdėjau, kad vaikinui, Kaune teikiančiam apželdinimo paslaugas, visai neblogai sekasi. Klaipėda neturi lėšų verslo planams finansuoti, todėl ten procesai juda lėčiau", – pasakojo viešosios įstaigos "Jaunimo iniciatyva" projektų koordinatorius Vadimas Dudoitis.

Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus sakė, kad šiuo metu kaip tik vyksta jaunimo programos vertinimo procedūra, todėl kol kas neaišku, ar "Verslauk" projektas gaus finansavimą: "Projektas pateiktas. Pinigai iš administracijos skiriami konkursui organizuoti, administravimo sąnaudoms, lektoriams samdyti, patalpų nuomai. O piniginiai prizai nugalėtojams – iš privačių rėmėjų."Nors Kaune "Verslauk" idėja dar kvėpsi, šlubuoja projekto reputacija. Žinia, 2008 m. Kauno savivaldybę sukrėtė korupcijos skandalas, kai iš vieno konkurso dalyvio už galimą paramą buvo paprašyta kyšio.