Naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas Vitas Vasiliauskas mano, kad šalies bankų sistemoje pokyčiai būtini, bet jie turi būti ne revoliuciniai, bet daromi žingsnis po žingsnio.

Kodėl sutikote grįžti į valstybės tarnybą? Nejaugi taip blogai privačiajame sektoriuje, kur dirbote pastaruosius kelerius metus? – portalas 1diena.lt paklausė V.Vasiliausko.

Privačiajame sektoriuje visai puiku. Dirbau labai gerame kolektyve, dirbau darbą, kurį suprantu, – susijusį su finansais (iki šiol V.Vasiliauskas buvo vienos advokatų kontoros teisininkas, jo specializacija – verslo teisė – red. past.).

Bet mėgstu ir pokyčius gyvenime. Dabar yra naujas iššūkis, nors ir toje pačioje su finansais susijusioje srityje. Jeigu yra šansas, tai reikia juo pasinaudoti ir dėl to nesigailėti.

Kiek jūsų apsisprendimui grįžti į valstybės tarnybą turėjo įtakos pagarba Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurią jau seniai pažįstate? Ji paprašė, jūs atėjote?

Iš principo taip.

Net per daug nesvarstėte?

Pasiūlymas buvo, sakyčiau, gana netikėtas. Turbūt natūralu, kad tokie sprendimai nepriimami labai lengvai ir iš karto. Šiek tiek pasvarsčiau, nes, sutikite, posūkis gana radikalus – dirbi vieną darbą pastaruosius septynerius metus ir gauni štai tokį pasiūlymą iš aukščiausios pareigūnės šalyje. Natūralu, kad svarstymai šiek tiek užtruko. Bet daviau teigiamą atsakymą, pasvėręs visus "už" ir "prieš".

O gal Prezidentė nieko nerado į tas pareigas? Nelabai kas norėjo eiti į jas, todėl jums teko aukotis?

Toks klausimas ne man turėtų būti užduodamas, o prezidentūrai. Bet, kiek man žinoma, kandidatų buvo, Prezidentė susitikinėjo su jais, kalbėjosi. Pasirinkimas nebuvo labai staigus. Ir tikrai ne tik iš vieno kandidato.

Kokį atlyginimą gausite, būdamas Lietuvos banko vadovu?

Jeigu mano dabartines pajamas sulygintume su būsimomis, kurias gausiu, kai pradėsiu dirbti Lietuvos banko valdybos pirmininku, būtų akivaizdu, kad tai nebuvo pagrindinis motyvas, kodėl apsisprendžiau eiti į naujas pareigas.

Atlyginimas yra įstatymo prerogatyva. Jis turėtų būti ir yra sureguliuotas įstatymu.

Pagal šiandien galiojantį įstatymą Lietuvos banko valdybos pirmininko alga siekia šešis vidutinius bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžius (tai šiuo metu siekia apie 27 tūkst. litų neatskaičius mokesčių – red. past.). Pagal projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime, alga turėtų sumažėti iki penkių vidutinių bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžių. Tai jeigu skaičiuotume, kad šeši vidutiniai dydžiai yra apie 27 tūkst. litų, priėmus tą projektą Seime alga popieriuje sumažės apie 4,5 tūkst. litų.

Gal bent kurį laiką imsite tik pusę atlyginimo, kaip pastaruosius metus darė kadenciją baigiantis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas?

Visą laiką laikiausi nuostatos, kad tokie dalykai būtų sureguliuoti įstatymu. Kitas dalykas – profesionalams už darbą turi būti tinkamai atlyginama. Tiek kol kas galiu pasakyti šiuo klausimu.

Pasigirdo tokių jūsų žodžių interpretacijų, kad "Lietuvos banke jokių pokyčių nebus". Jų tikrai nebus nei artimiausiu metu, nei per visus penkerius jūsų kadencijos metus?

Tokia interpretacija neteisinga. Principinė nuostata – permainos negali būti daromos vien dėl permainų. Todėl skuba ir sumaišties kėlimas būtų klaidingas, neatsakingas žingsnis.

Natūralu, kad kai ateina naujas vadovas, tam tikros permainos institucijoje vyksta. Aš įsivaizduoju, kad jos struktūrą turi atspindėti tos institucijos tikslai. Struktūra turi veikti efektyviai. Kai pradėsiu dirbti, matysiu, kur ir kaip galima efektyvinti struktūros darbą.

Visos permainos yra labai jautrus dalykas. Juk galų gale kalbame apie dirbančius žmones.

Žodžiu, esate "žingsnis po žingsnio", o ne revoliucijų šalininkas?

Bankų sektoriuje revoliucijos nelabai leistinos. Tai būtų žiauriai neatsakingas žingsnis.

Ar Lietuvos bankas imsis labiau kontroliuoti šalies komercinius bankus?

Akivaizdu, kad visi, tarp jų ir bankai, suvokia, jog nebegali būti taip, kaip buvo iki krizės. Todėl komercinių bankų priežiūros pertvarkymo tendencijos yra matomos visame pasaulyje. Lietuva čia negali būti jokia išimtis. Prieš krizę buvusios pamokos turės įtakos formuojant bankų priežiūros politiką ateityje, siekiant išvengti tų burbulų, kurie dirbtinai išsipūtė.

Ar Lietuvos bankas gali turėti įtakos komerciniams bankams nustatant mažesnius mokesčius už savo paslaugas?

Iš principo tai paslaugos tiekėjo ir kliento susitarimo klausimas. Tiesioginiai kištis, reguliuoti Lietuvos bankas turbūt negali. Būčiau populistas, jeigu kalbėčiau kitaip.

Konkurencija padeda tuos dalykus išspręsti. Bet, žinoma, Lietuvos bankas dirbs su asocijuotomis bankų struktūromis, kalbėsis su jais, atkreips dėmesį, jeigu iš tikrųjų kurioje nors vietoje bus netoleruotinų apraiškų. Bendradarbiaujant, konsultuojantis tikrai galima kai kuriuos opius klausimus išspręsti.

Ar prie savo tikslų įrašysite skandinavų kapitalo dominavimo Lietuvos bankų rinkoje "atskiedimą"?

Vėl didelis klausimas, kiek čia centrinis bankas gali turėti įtakos. Tai labiau konkurenciniai, investuotojų suinteresuotumo ir kiti su finansų rinka susiję dalykai. Be jokios abejonės, bet kurio naujo žaidėjo atėjimas į rinką yra sveikintinas. Lietuvos bankas su kitomis valdžios institucijomis gali savo priimamais teisės aktais sudaryti sąlygas vystytis alternatyvioms finansų priemonėms. Turiu galvoje Lietuvos kapitalo fondus, įvairių paskolų vertybinius popierius ir kitokius dalykus, kurie skatintų verslą vystytis ne tik iš bankų gaunamų paskolų, bet ir panaudojant kitas priemones.

Kaip manote, ar per penkerius metus Lietuva taps "Baltijos Šveicarija"?

Tikrai būtų sveikintinas tikslų kėlimas tapti tam tikru regiono finansiniu centru. Pamatysime.

Ar 2014 m. įsivesime eurą?

Tikrai labai norėčiau, kad taip įvyktų – jeigu ne 2014-aisiais, tai bent per mano kadenciją. Bet, aišku, įsivesime tada, kai atitiksime sąlygas. Taigi, dabar svarbiausia siekti atitikti tas sąlygas, nes tai parodytų patikimą ir tvarią Lietuvos ekonominę politiką, garantuotų stabilų vystymąsi.

Didžiausia problema per artimiausius kelerius metus bus per didelė euro zonai infliacija?

Šiandien didžiausia problema yra per didelis biudžeto deficitas. Yra intencijų per artimiausius dvejus metus iki reikalaujamo lygio sumažinti deficitą. Jeigu tai bus įgyvendinta, tuomet gali iškilti ir per didelės infliacijos reikalai. Todėl jau dabar reikėtų žiūrėti, kokių priemonių Lietuva galėtų imtis, kad infliacija mums netaptų kliūtimi įsivesti eurą.

Tikrai nenorėčiau spekuliuoti kokiomis nors datomis – nei kalbėdamas apie 2014-uosius, nei apie visus penkerius savo kadencijos metus. Pirmiausia sulaukime kitų metų ir pažiūrėkime, kaip mums sekasi siekti euro atitikimo kriterijų. Tada bus galima daryti tikslesnes prognozes.

Ar nėra pernelyg optimistinės naujausios Finansų ministerijos prognozės, kad šiemet ekonomikos augimas sieks beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto?

Kiek pažįstu Finansų ministerijos žmones, jų prognozės – ne iš piršto laužtos. Jos visuomet yra gana realiai atsargios.