„Sėkminga visuomenė reiškia sėkmingą verslą“, – socialinės atsakomybės verslui naudą paaiškino žymus konsultantas Marcas Pfitzeris, šią savaitę dalyvavęs Nacionalinio atsakingo verslo tinklo, kuriam šiuo metu vadovauja Ūkio bankas, konferencijoje.

– Jūsų veiklos sritis – bendrovių įtaka socialiniam gyvenimui. Kaip apibrėžtume šią sritį ir kas tuomet yra socialiai atsakingas verslas?

– Įmonių socialinis poveikis yra tai, kaip jos keičia savo veiklą, reaguodamos ir spręsdamos specifines socialines, aplinkos problemas. Mąstant globaliai, verslas yra labai svarbi visuomenės dalis, nes jai daro socialinę įtaką, o visuomenė paveikia verslo augimą. Dažniausiai socialinę atsakomybę apibūdiname kaip verslo ir visuomenės santykių gerinimą. Socialiai atsakingas verslas daro teigiamą įtaką socialinėms problemoms, todėl svarbi tokio verslo dalis yra dialogas su visuomene ir investicijos į aplinkines sritis. Socialiai atsakingas elgesys garantuoja verslo augimą.

– Ar tai reiškia, kad socialiai atsakingo verslo pagrindinė priežastis vis dėlto yra verslo augimas, o ne visuomenės gerovė?

– Manau, kad verslas turi investuoti į visuomenę, nes tai naudinga jam pačiam. Juk sėkminga visuomenė reiškia sėkmingą verslą. Kai mes kalbame apie bendrą įmonės vertę, svarbu tai, kaip kuriamas verslas ir ką jis daro, kad atitiktų visuomenės socialinius poreikius. Pavyzdžiui, galima investuoti į išsilavinimą, nes tai yra verslo ateities darbo jėga, investuoti į infrastruktūrą, nes tai padeda platinti rinkos produktus.

– Ar bendros vertės kūrimas apima ir įmonės vidų, ir jos išorę?

– Kalbėdami apie bendrą bendrovės vertę paliečiame tris sritis. Kurdami bendrą vertę galvojame, kaip tai padeda apibrėžti tavo produktą ar paslaugą, kad ji atitiktų socialinius poreikius. Tai padaryti labai paprasta žaliųjų technologijų bendrovėms, nes jos turi naują verslo liniją: pasiūlyti naują energijos jėgą ir mažinti klimato atšilimą.

Tačiau taip pat yra ir sveikatos apsaugos problema, kai reikia sąmoningai perkurti savo produktą ar paslaugą. Tuo bendra vertė ir skiriasi nuo paprastų įmonės pokyčių: jos turi nustatyti problemą ir vystyti savo verslą taip, kad spręstų problemą ir iš jos sukurtų rinką.

Įsivaizduokime, kad dirbame šokolado fabrike, kuriai produkcijai gaminti reikia nusipirkti kakavos. Kakavos produkcija Vakarų Afrikoje ar Azijoje šiuo metu susiduria su sunkumais, todėl jos rodikliai krenta žemyn, o rinkoje mažėja tiekėjų. Anksčiau būtume manę, kad reikia tiesiog apsidairyti po rinką ir pirkti iš bet ko, kas parduoda kakavą, net jei brangiau. Tačiau dabar galvojame apie problemos esmę: jeigu investuosime į brangstančios kakavos problemos sprendimą, kainas galime stabilizuoti ilgam.

– Ar tai reiškia, kad įmonės negali nebekreipti dėmesio į rinkos veiksnius, prie kurių anksčiau tiesiog prisiderindavo?

– Verslas nėra izoliuotas nuo kitų sričių ar visuomenės. Žmonių mitybos, vairavimo ar kiti įpročiai taip pat lemia, ar tu turi sėkmingą verslą. Jeigu parduodi sveikus produktus, bet visuomenė nesirūpina sveika mityba, verslas susiduria su problema. Todėl bendrovės turi investuoti į ligų prevenciją ar vartotojų suvokimą, kaip jie turėtų apsaugoti savo sveikatą. Kitaip tariant, turi labai strategiškai investuoti už įmonės ribų ir kurti kontekstą, kuris leistų tavo verslui augti. Tai nebėra tik pirkimas–pardavimas, tai yra kapitalizmo perkūrimas, „verslo“ sąvokos išplėtimas. Tai yra truputį kitoks požiūris nei tradicinis socialiai atsakingo verslo suvokimas, kuris sukasi tik apie įstatymų užtikrinimą ir neigiamos įtakos visuomenei sumažinimą.

– Tačiau turbūt esama ir tokių bendrovių, kurioms socialinė veikla tėra būdas manipuliuoti visuomenės simpatijomis, sukurti teigiamą įvaizdį.

– Susiduriu su dviem klaidomis. Pirmiausia, klaidinga manyti, kad visos įmonės turi spręsti visas socialines problemas. Antra, socialiai atsakingas verslas toks turi būti ne dėl reputacijos, nes tai išprovokuoja mąstymą: „Kiek mažai aš turiu padaryti, kad mane mėgtų?“

Reikėtų mąstyti, kokios yra tiesiogiai su verslu susijusios problemos, galinčios padėti verslui. Mąstant šia linkme problemos tampa neatsiejama verslo strategijos dalimi ir nėra vien įvaizdžio kūrimas.

– Įsivaizduokite, kad esate įmonės vadovas. Kokie būtų pirmieji jūsų žingsniai darant socialinę įtaką?

– Yra keli būdai pradėti galvoti apie tai. Pirmiausia reikia suvokti, kokiame versle esi ir koks yra tavo, kaip verslo, tikslas visuomenėje. Tuomet susiduriama su filosofiniu klausimu. Didžiausios bendrovės, kurios kuria bendrą ekonominę vertę, pavyzdžiui, „Nestlé“, jau nebesako, kad jos yra maisto bendrovės, – jos teigia esančios sveikos mitybos bendrovės. O kai pradedi taip sakyti, į bet kokią picą ar šokoladą imi žiūrėti kaip į mitybos produktą ir natūraliai ieškoti savo produktų trūkumų, keisti visą procesą.

Yra ir kitų būdų žiūrėti į problemas įmonės išorėje. Galima atkreipti dėmesį į visas socialines problemas aplink savo verslą ir ieškoti, kurią iš jų išspręsti potencialiai naudingiausia. Kitaip tariant, reikia stebėti, kas vyksta šalyje.

– Kaip ir minėjote, anksčiau įmonės buvo uždaros, dabar netgi plečia savo sritis. Ar tai reiškia, kad ateityje jos neturės pasirinkimo ir visos bus socialinio gyvenimo varikliai?

– Yra kelios pramonės sritys, kurios visiškai natūraliai yra arti socialinių problemų: maisto, sveikatos, statybos, kurios susijusios su pagrindiniais poreikiais ir jų ryšys su socialinėmis problemomis glaudesnis. Vis dėlto visos įmonės turi potencialą įsitraukti į socialines problemas, kad ir netiesiogiai, ir tai gniaužią kvapą.

Pavyzdžiui, galima sakyti, kad bankininkystė tampa socialiniu varikliu, nes ji kuria ekonomiką, aprūpina verslą ir individus, apsaugo juos. Tačiau galima klausti, ar bankai jau turi bendrą vertę? Dalis jos neturi, nes savęs neklausia, kieno turtas šiuo metu dar neapsaugotas. Kitaip tariant, bankai atlieka savo darbą visuomenėje, bet nesiima spręsti specifinių problemų. O užduodant tokius klausimus atsiranda galimybių savo verslą plėsti ir tikėtis gerokai didesnio augimo.

– Turite daug patirties socialinės atsakomybės kūrimo srityje. Kiek įmonėms kainuoja investicijos į socialinę aplinką?

– Tai dar viena praeities klaida: nuolat skirti tam tikrą procentą nuo savo pardavimo ar pelno, stiprinant socialinę gerovę. Bendros vertės kūrimas nėra tik lėšų paskirstymas, todėl negalima pasakyti, kiek bendrovės turi investuoti į socialines problemas. Taip tu galvoji apie lėšų paskirstymą, o ne apie tai, kad visas verslas turėtų spręsti problemą.

Apskaičiuoti išlaidas, susijusias su produkcija ir rinkos pokyčiais, yra lengviau nei, pavyzdžiui, spręsti korupcijos problemą. Esant tokioms problemoms gryna ekonomika sustoja ir prasideda verslo sprendimai. Priimdamas verslo sprendimus negali tiksliai žinoti, kiek pinigų atgausi, tačiau vis tiek turi tai daryti, nes tuomet sulauksi didesnės sėkmės.

– Tačiau tai yra didžiuliai pinigai?

– Bet tai yra ir didžiulės galimybės.

– Šiuo metu įmonės išgyvena sudėtingą ekonominį laikotarpį. Ar susidūrus su ekonomine krize socialinės atsakomybės svarba keičiasi?

– Jei tradiciškai perskirstai pajamas, pirmas dalykas, kurio sunkiu ekonominiu laikotarpiu atsisakysi, yra socialinė veikla. Tačiau jei kuri bendrą vertę, tai nėra pirmas dalykas, o netgi paskutinis. Tokios bendrovės ir toliau bus mitybos verslo atstovės, nors parduos truputį mažiau ar dirbs truputį prasčiau. Socialus verslas ir toliau lieka socialus verslas.

– Su kokiomis bendrovėmis dirbote, kurių pelnas dėl naujo mąstymo išaugo?

– 2006 m. „Nestlé“ pradėjo kurti bendrą vertę ir aš buvau tiesiogiai į tai įtrauktas. Ši bendrovė, nors aplink krizė, veikia labai sėkmingai. Taip pat dirbau su leidybos bendrove JMJ, kuri prieš tai manė, kad jų tikslas – spausdinti ir parduoti knygas, daugiausia mokyklines. Tačiau pasirodė, kad įmonė gali užtikrinti studentų sėkmę, gerus rezultatus švietimo srityje, ir tai visiškai pakeitė jų veiklą: jie daug labiau įsitraukė į knygų turinį, perėjo prie naujų technologijų, elektroninių knygų.