Melioruoti Lietuvos laukus padeda ES pinigai Pereiti į pagrindinį turinį

Melioruoti Lietuvos laukus padeda ES pinigai

2011-02-18 20:13
Melioruoti Lietuvos laukus padeda ES pinigai
Melioruoti Lietuvos laukus padeda ES pinigai / R. Meškausko nuotr.

Jau ne pirmus metus išspręsti vandentvarkos problemas nemažai daliai žemės savininkų ir savivaldybių padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

Reikšmingas ES indėlis

2009 metais įkurta Bazilėnų melioracijos statinių naudotojų asociacija (Plungės r.) vienija 12 narių – ūkininkų ir žemės savininkų. Siekdama gauti paramą Šarnelės kaimo melioracijos sistemų rekonstrukcijai, asociacija kreipėsi ES paramos pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. „Be ES paramos lėšų sutvarkyti melioracijos sistemas būtų neįmanoma“, - įsitikinęs asociacijos vadovas Vidmantas Jonika.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teigiamai įvertino parengtą melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektą ir pasirašė su asociacija paramos sutartį. Šarnelės kaime, maždaug 300 hektarų ploto teritorijoje, suplanuota atlikti nemažai darbų. Pasak V.Jonikos, bus gilinami magistraliniai grioviai, valomi šalutiniai grioveliai, ten, kur reikia ketinama pakeisti drenažo linijas, sutvarkyti pralaidas. Projekte taip pat numatyta kalkinti rūgščias dirvas. Skaičiuojama, kad projektas atsieis apie 700–800 tūkst. litų. „Tikimės, kad įgyvendinus projektą, galėsime kokybiškai ūkininkauti, pagerės konkurencinės sąlygos“, - viliasi V.Jonika.

Parama – pateikus mokėjimo prašymą

Kreiptis paramos pagal KPP priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ gali savivaldybės ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.

Parama teikiama sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai bei rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH≤5,5. Taip pat remiama dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių ir polderių rekonstrukcija.

Iš viso gali būti finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos suma vienam projektui siekia 1 035 840 litus. Polderių rekonstrukcijai gali būti skirta dvigubai daugiau – 2 071 680 litai.

Šiai veiklos sričiai taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, pagal kurį paramos gavėjas patikrina kiekvieną gautą sąskaitą, jos atitikimą darbams ir pasirašęs ją kaip tinkamą apmokėti kartu su mokėjimo prašymu pateikia NMA paramos sutartyje numatytais terminais.

Galimi tarpiniai patikrinimai

Pagal veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ taisykles, bet kuriuo paraiškų bei mokėjimo prašymų administravimo etapu gali būti atliekamos patikros darbų atlikimo vietoje. Jų metu tikrinami pareiškėjo ir (arba) paramos gavėjo paraiškoje ir (arba) mokėjimo prašyme ir jų prieduose pateikti duomenys ir jų atitiktis tikrovei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiais metais yra numatyta papildomai atlikti tarpinius patikrinimus darbų atlikimo vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar tinkamai būtų panaudojamos investicijos, kurioms prašoma paramos.

Apie patikrą vietoje paramos gavėjai paprastai informuojami ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki jos atlikimo. Tačiau iš anksto apie tai jiems gali būti ir nepranešta. NMA penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas ir po projekto įgyvendinimo laikosi paramos sutartyje numatytų sąlygų. Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo sprendimo skirti paramą priėmimo yra vertinama veiklos atitiktis projektui. Jei paramos gavėjas nesilaiko projekto nuostatų, jam išmokėta parama gali būti susigrąžinama.

Projektų konkurenciją išspręs pirmumo vertinimo kriterijai

2011 metais veiklos sričiai „Žemės ūkio vandentvarka“ skirta 60 mln. litų. Iki vasario 17 d. jau gautos 45 paraiškos, kuriose prašoma beveik 46 mln. litų paramos. Tad pareiškėjams reiktų atkreipti dėmesį į tikėtiną remtinų projektų konkurenciją. Jei pasibaigus paraiškų rinkimui paaiškės, kad prašoma bendra paramos suma yra didesnė už skirtąją metinę sumą, bus atliekamas projektų pirmumo vertinimas. Tuomet pirmenybę turės projektai, atitinkantys pirmesniuosius kriterijus tokia prioritetine tvarka:

1) projektai, įgyvendinami aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose;
2)pareiškėjas niekada negavo Bendrijos paramos pagal šią veiklos sritį;
3)pareiškėjas numato vykdyti mažesnės likutinės statinio vertės (procentais) melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektus.

O jeigu paraiška neatitiks nė vieno pirmumo kriterijaus, ji nebus vertinama, išskyrus tuos atvejus, kai liks lėšų (tuo atveju pirmumas teikiamas paramos paraiškoms atsižvelgiant į paramos paraiškos pateikimo datą).

Paraiškos paramai gauti pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ bus renkamos iki kovo 25 d.

Pažymėtina, kad paraiškų vertinimas bus pradėtas tik pasibaigus jų surinkimo laikotarpiui.

Šios priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisykles, kuriose išsamiai pateikti taip pat ir visi pirmumo vertinimo kriterijai bei jų taikymo aplinkybės, galima rasti www.pramakaimui.lt, www.nma.lt.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų