Konkurencijos tarybai kelia tam tikrų įtarimų Mažeikių naftos įmonės „Orlen Lietuva“ kainodara, kuri gali turėti įtakos didėjančioms degalų kainoms Lietuvoje.

Tyrimas tęsiasi

„Pagal preliminarią informaciją, mums didelį įtarimą kelia „Orlen Lietuva“ kainodara“, - trečiadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi ir energetikos ministru Arvydu Sekmoku teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas. Šiame susitikime buvo aptariama, kodėl Lietuvoje pastaruoju metu kaip ant mielų auga degalų kainos.

Tačiau J.Rasimas pabrėžė, kad Konkurencijos taryba tęsia tyrimą dėl galimai neteisingos kainodaros. „Kol kas labai daug kalbėti apie tuos tyrimus negaliu. Stengsimės sekti aktyviai padėtį ir daryti išvadas“, - tvirtino jis.

Konkurencijos taryba pasirengusi bausti įmones, jeigu pastebės, kad lenkams priklausanti įmonė „Orlen Lietuva“, užimanti liūto dalį kuro rinkos Lietuvoje, ar kiti degalų tiekėjai vykdo nesąžiningą kainodaros politiką, dirbtinai keldamos degalų kainas.

Kada tokio tyrimo išvados galėtų būti paskelbtos, J.Rasimas nepranešė.

Kainų šuolį lėmė „objektyvios priežastys“

„Mes turime didelį gamintoją ir jie ta padėtimi naudojasi. Todėl mes raginame importuotojus veikti aktyviau“, - pastebėjo A.Sekmokas.

Anot premjero A.Kubiliaus, „galimų nesąžiningų veiksmų degalinėse ir didmeninėse įmonėse tyrimas vykdomas nuolat, tačiau negavome konkrečių duomenų, kad šiuo metu taip yra daroma ir tai galėtų nulemti didėjančias kainas“.

J.Rasimas į tai atsakė, kad kainų tyrimą vykdo ne Vyriausybė, bet Konkurencijos taryba, kuri ir yra atsakinga už šią sritį.

A.Kubilius pripažino, kad degalų kainų šuolį, „atrodo, lėmė objektyvios priežastys“.

Didins atsargų saugojimo užsienyje limitus

Vyriausybės vadovas ir energetikos ministras pripažino, kad valstybė turi nedaug galimybių paveikti benzino kainas. Tarp galimų priemonių – degalų importo per „Klaipėdos naftos“ terminalą skatinimas, kuro atsargų saugojimo tvarkos pakeitimai, taip pat elektromobilių platesnio naudojimo skatinimas.

„Galbūt vertėtų peržiūrėti taisykles, leidžiant didesnes degalų atsargas saugoti kitose šalyse, ne Lietuvoje. Nes degalų saugojimas Lietuvoje kaip tik apriboja kitoms, ne Mažeikių kompanijoms įsivežti degalus ir juos čia kiek pigiau parduoti“, - teigė A.Kubilius.

Ministras A.Sekmokas tvirtino, kad dabar leidžiama 10 procentų atsargų laikyti užsienyje, tuo tarpu Europoje šis skaičius apie 26 proc. „Žodžiu, turime, kur didinti. Žiūrėsime, ką galime padaryti. Skaičiuosime, atsižvelgsime į kaimyninių valstybių patirtį“, - sakė jis.

Bet energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad leidimas užsienyje saugoti didesnius kiekius privalomųjų degalų atsargų turės įtakos kuro kainoms ne iškart, bet ateityje, anksčiausiai kitąmet.

Pokytis gali siekti vos 7 centus

Tačiau, pasak premjero, net ir jeigu būtų imtasi skatinti degalų importą per „Klaipėdos naftos“ terminalą bei pakeista kuro atsargų saugojimo tvarka, tai benzino litro kainą leistų sumažinti vidutiniškai vos 7 centais už litrą. „Tai, sutikite, nėra esminis pakeitimas“, - pripažino A.Kubilius.

Šiuo metu populiariausio 95 markės benzino litro kaina siekia 4,18 lito.

„Dar vienas faktorius yra akcizai. Bet čia labai didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos mes nematome. Nes dyzelino akcizai Lietuvoje dabar mažesni, nes pernai juos gerokai sumažinome, o benzino tik labai nedaug didesni“, - sakė Vyriausybės vadovas.

„Pagal dyzelino akcizus dabar esame 26 vietoje iš 27 Europos Sąjungos šalių, pagal benzino akcizus – 21 vietoje“, - pridūrė jis.

Ministras pirmininkas leido suprasti, kad akcizų benzinui mažinti Lietuvoje nesirengiama: „Kai pernai sumažinome akcizą dyzelinui, buvo sakoma, kad tai labai padidins šios kuro rūšies vartojimą. Tačiau taip neatsitiko“.

Premjeras ir Energetikos ministerijos vadovas pasisakė už tai, kad Lietuva sektų Vakarų pavyzdžiu, imdamasi skatinti elektromobilių panaudojimą. Pasak A.Sekmoko, Ūkio ministerija netrukus turėtų patvirtinti atitinkamą skatinimo planą.