- Rūta Stankevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pradėjo svarstyti Prezidentės inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Anot oponentų, toks įrankis jau egzistuoja, bet netaikomas.
Praėjusią savaitę svarstę šalies vadovės Dalios Grybauskaitės inicijuotas BK pataisas, parlamentarai bendroo sprendimo nepriėmė. Prie klausimo nuspręsta grįžti lapkritį. Prezidentės siūlymo esmė – neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leisti konfiskuoti visais atvejais. Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą didelės vertės turtu, kurio įgijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis. Inicijuoti šią naujovę paskatino pirmiausia dažni atvejai, kai teisėsauga yra bejėgė prieš asmenis, kurių turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, kad praturtėta darant nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
Anot Prezidentės patarėjos Solveigos Cirtautienės, pagrindinė priežastis, paskatinusi Prezidentę pateIkti šį dekretą, yra teisėsaugos institucijų atlikta praktinės situacijos analizė: "Ji rodo, kad šiandien turto konfiskavimas skiriamas tik truputį daugiau kaip 1 proc. nuteistųjų, o realiai įvykdomas dar rečiau."
Didžioji dalis parlamentarų, svarstydami klausimą, sveikino Prezidentės iniciatyvą griežčiau bausti už valstybės turto švaistymą, užsimindami, kad šios sankcijos pavėluotos. Tačiau kai kurie teisininkai, tarp jų – Teisingumo instituto valdybos narys Tadas Kelpšas, įsitikinę, kad kai kurios siūlymo dalys yra ydingos. Pati idėja yra sveikintina ir Vakarų pasaulyje jau seniai pritaikyta. Kiekvienoje santvarkoje ieškoma būdų, kaip konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos sukauptą turtą.
– Vis dėlto ne visoms Prezidentės siūlymo dalims pritariate?
– Apie antrąją siūlymo dalį galėčiau pasakyti taip: gera idėja blogais darbais žlugdoma. Bandoma kriminalizuoti naują veiką, tokią, kaip neteisėtas praturtėjimas. Šiuo metu pateikiamos formuluotės siūlymas yra labai kritikuotinas. Visų pirma dėl to, kad iš esmės tai, kas siūloma, yra įtvirtinta kituose BK straipsniuose, tiesiog reikia juos taikyti.
– Kuo ydingas šis siūlymas?
– Norma suformuota taip, kad atsiranda didelė erdvė pareigūnams piktnaudžiauti. Pareigūnas galėtų išsitraukti nekilnojamojo turto registro išrašą ir pradėti klausinėti, kodėl tam tikrą turtą pirkote per pigiai. Akivaizdu, kad to nesiekiama, tiesiog norma suformuluota nekvalifikuotai. BK 216 str. numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Tačiau priešingai negu šiame straipsnyje, naujojoje normoje nekalbama apie jokį veiklos analizavimą. Vadinasi, pareigūnas tiesiog atvyktų ir, jeigu asmuo nesugebėtų pagrįsti, kaip įsigijo turtą, turėtų problemų. Juk tai yra archajiška norma iš tarybinių laikų, kai turtingam būti buvo nusikaltimas. Iš tiesų po gera idėja slypi sprogstamasis užtaisas, kuris gali visą teisėsaugą pastumti į dar didesnę korupciją, nes šis įrankis gali būti panaudotas siekiant susidoroti, šantažuoti ir t.t.
– Parlamentarai klausimą nagrinėti pradėjo, bet dar neužbaigė.
– Kai kurie Seimo nariai susilaikė, nes nė vienas save gerbiantis teisininkas negalėtų palaikyti šios normos tokios, kokia ji pasiūlyta. Sutinku, kad tokia norma galėtų būti numatyta mokesčių administravimo įstatyme. Tarkime, jeigu nepagrindi savo pajamų, tektų sumokėti papildomai mokesčių arba baudą. Tačiau jokiu būdu negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes visa baudžiamoji teisė grįsta tuo, kad tyrėjas privalo įrodyti kaltininko kaltę, o dabar norima, kad pats kaltininkas įrodytų, jog jis nekaltas. Akivaizdu, kad ne iš taip turi būti sprendžiama ši problema.
– Kokia praktika egzistuoja kitose šalyse?
– Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas iš esmės visose Vakarų Europos šalyse. Prancūzijoje, Vokietijoje, atrodo, ir Italijoje su mafija kovojama būtent šiuo instrumentu. Mafijos atstovai praturtėja ir turtą perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau, pritaikius išplėstinį turto konfiskavimą, neteisėtai įgytas turtas iš jų paimamas labai paprastai. Pas mus bandoma nueiti populistiniu keliu ir manoma, kad sugalvojus dar vieną formuluotę pavyks išspręsti visas problemas.
Taip nebūna. Reikia sistemiškai mąstyti, nes iš esmės tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės reforma Lietuvoje jau įvykdyta ir visi tie instrumentai yra įtvirtinti. Reikia aiškintis, kodėl teisėsaugos institucijos nepakankamai plačiai taiko tuos kodeksų straipsnius?
– Ar galima tikėtis, kad, įtvirtinus išplėstinį turto konfiskavimą, situacija pasikeis?
– Kaip minėjau, tie instrumentai jau dabar egzistuoja mūsų teisėje ir tai, kad jie nenaudojami, iš esmės yra visos teisėsaugos problema. Teisėsauga dažnai įklimpsta į smulkių bylų tyrimą, bet nesiima narplioti rimtų konjunktūrinių dalykų. Žiūrėkite, kaip pastaruoju metu yra politizuoti įvairiausi paskyrimai į teismų pirmininkus, į generalinio prokuroro pareigas! Iš esmės parlamentinė kontrolė, kokia ji turėtų būti demokratinėse šalyse, Lietuvoje yra labai išsigimusi, neprofesionali. Smulkmeniški partijų interesai žlugdo sistemos veiklą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...