- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika.
Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.
Investicinių fondų valdymo specialistas Gediminas Būda pritaria, kad euro įvedimas nieko nepakeis – tam, kad pritrauktume daugiau kapitalo iš užsienio, reikia realių pokyčių verslo aplinkoje, mokesčių sistemoje.
Be euro būtume nemėgstami
Finansų ministerijos teigimu, įvedus eurą, šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, o tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimas esą padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius. Tai, optimistiniu Finansų ministerijos vertinimu, ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai, paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su Europos Sąjungos šalimis mažėjimą.
Su investavimu kasdienėje veikloje susidurianti Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė portalui LRT.lt sakė taip pat tikinti, kad prisijungus prie euro zonos investicijų srautai iš užsienio padidėtų.
R. Skyrienė mano, kad likę už euro zonos borto nieko nelaimėtume. „Logiškai galvojant, investicijų daugės, nors, žinia, gyvenimas kartais savaip viską pasuka. Vis dėlto, jeigu regione liktume tarsi sala be euro, tikrai dėl to nebūtumėme mėgstami“, – sakė R. Skyrienė.
Tiesa, padėtis euro zonoje dabar sudėtinga. Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Kipro krizė, o dabar – ir pasirodę signalai, jog Slovėnijai taip pat neužilgo gali grėsti panaši padėtis. Ar tikrai investuotojams euras dar gali atrodyti stabili valiuta, o euro zona – patraukli patikėti savo pinigus?
R. Skyrienės požiūriu, Bendrija deda visas pastangas, kad išlaikytų eurą ir finansinę drausmę, dėl to bendroji valiuta, o kartu ir investuotojų pasitikėjimas, turėtų išlikti.
Išeitį mato kitur
Tačiau investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ fondų valdytojas G. Būda optimistiškai investicijų dinamikos požiūriu nenusiteikęs. Jo manymu, euro įvedimas nieko šioje srityje nepakeis.
„Prisijungiu prie minėtų euro skeptikų. Lietuvoje stabili valiuta yra apie 19 metų, nuo 1994 m. buvo litas pririštas prie JAV dolerio, vėliau – prie euro, tad tiek metų turime prie stiprių valiutų pririštą litą, ir ne tame yra problema bei lūkesčiai. Turi pasikeisti verslo aplinka, mokesčiai. Nemanau, kad dėl euro ženkliai padidėtų užsienio kapitalo srautai“, – sakė G. Būda.
Fondų valdytojo teigimu, užsienio investicijas pagyvintų reikšmingai sumažinti mokesčiai. „Sumažinkite mokesčius per pusę ir pamatysite efektą. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį. Reikia išmokti gyventi pagal tokią mokesčių sistemą, kuri yra kitose, sėkmingose valstybėse. Be to, yra daug biurokratinių kliūčių. Reikia, kad žmonėms būtų paprasčiau vystyti verslą Lietuvoje. Su tuo susiję ir gyventojų pajamų mokesčiai. Tai vienintelis kelias“, – įsitikinęs G. Būda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...