- Irma Janauskaitė, LRT Televizijos laida „Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po krizės 2009 m. sumažėjęs į rankas gaunamas vidutinis darbo užmokestis dabar nesiekia nė 1700-ų litų, o jo didėjimas vis nepaveja bendro šalies ūkio augimo. Ekspertų teigimu, algų kėlimą galbūt suaktyvintų tokios valdžios priemonės, kaip mažesnis darbo jėgos apmokestinimas.
Subalansuoti mokesčius ragina ir smulkusis verslas. Anot jo, kad ir kiek džiugina eksporto laimėjimai, tikrasis atsigavimas, o kartu ir didesnis darbo užmokestis, ateis tada, kai suklestės vidaus vartojimas.
Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2008-ųjų antrąjį ketvirtį buvo perkopęs 1700 litų. Antrąjį šių metų ketvirtį jis beveik 50 litų mažesnis. Ir nors šiemet ir pernai fiksuotas jo ūgtelėjimas, iš esmės vidutinė į rankas gaunama alga Lietuvoje nuo 2009-ųjų sukasi apie 1600 litų.
Tiesa, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius per pastaruosius tris mėnesius 0,7 proc. pakilo – iki 2153 litų, bet realią perkamąją galią rodanti alga tiek pat sumažėjo.
„Darbo užmokestis Lietuvoje nėra labai didelis, lyginant su kitomis ES šalimis. Didesnė problema yra ta, kad darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo mūsų ekonomikos augimo. Jeigu ekonomika auga 5 proc. ir daugiau per metus, darbo užmokestis auga vos kelis proc. ir tik nominalus. Realus darbo užmokestis realiai netgi mažėja“, – konstatavo „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Verslininkų teigimu, algos nekeliamos, nes dalis įmonių to tiesiog neišgali. O, nedidėjant gyventojų pajamoms, neatkunta vidaus vartojimas. Neišaugus jam, nėra prasmės daugiau gaminti, daugiau parduoti, o kartu ir neišeina daugiau mokėti darbuotojams. Taigi, uždaras ratas.
Smulkiųjų ir vidutinių įmonių atstovė sako, kad jį išardyti galėtų valdžia. Vis besidžiaugianti geru eksportu, ji visai pamiršo vidaus rinką ir nė nesigilina, kaip ją pagyvinti, o juk čia dirba daugybė įmonių. Mažųjų atstovės teigimu, valdžia bent jau galėtų pati susiskaičiuoti, kiek ir kokių mokesčių iš tikrųjų moka įmonės. Nes esą toks įspūdis, kad įvairios rinkliavos nelaikomos apmokestinimu.
„Nežiūrėkime atskirai kiekvienas iš savo ministerijos, varpinės. Verslininkui yra visiškai tas pats – jis iš savo kišenės išsitraukia 1 Lt ir jam tai yra mokestis. Jis tai turi uždirbti. Jo darbuotojai turi tai uždirbti. Reikėtų pasižiūrėti, kokia iš tikrųjų situacija, kodėl turime tokį didžiulį disbalansą“, – kalbėjo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
„Eksportuojančios įmonės padeda palaikyti bendrą šalies stabilumą, jos padeda gerinti balansą, jos palaiko lito stabilumą kitų valiutų atžvilgiu. Trumpiau tariant, jos atlieka didelį darbą, bet tai galbūt labiau išorinio ryšio, Lietuvos įvaizdžio formavimo darbą, nes ekonomika pati atsigauna tik tada, kai atsigauna ir vidaus rinka. Vis dėlto tas ratas iš eksporto į vidaus rinką kol kas neateina“, – sakė „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.
Anot eksperto, situacija nepasikeis tol, kol darbdaviai bus neužtikrinti dėl ateities. Kada bus užtikrinti, niekas nežino. Esą išgąsdinti žmogų, kad bus blogai, – lengva, o įtinkinti, kad gerai bus netrukus – labai sunku, turi praeiti laiko. Kol kas esą kelti algų dalis įmonių nenori, nes, jeigu vėl ateis sunkmetis, teks jas mažinti, darbuotojai susierzins. Be to, darbo jėga Lietuvoje – daug apmokestinta, todėl įmonėms lėšas patraukliau naudoti kam nors kitam, pavyzdžiui, įrangai pirkti.
Tiesa, ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne statistikų fiksuojamas darbo užmokestis Lietuvoje tikriausiai yra didesnis. Tiesiog dalis atlygio mokama vokelyje. Tai esą paaiškina ir statistikų gaunamus skaičius, jog valstybės sektoriuje uždirbama daugiau nei privačiame, nors logika sako ką kita.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių10
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...