ES skola 2014 metais gali viršyti 100 proc. viso joje sukuriamo bendrojo vidaus produkto, jeigu šalių vyriausybės nesiims griežtesnių priemonių savo biudžetų deficitui suvaldyti.

Su tokiais įspėjančiais Europos Komisijos atliktos analizės rezultatais pirmadienį vakare turėtų būti supažindinti 16 euro zonos šalių finansų ministrai, rašo "Financial Times". Į keblią padėti ES narių viešieji finansai pateko dėl per pastaruosius metus taikytų verslo skatinimo priemonių, turėjusių padėti įveikti pasaulinę ekonomikos recesiją.

Dar 2007 metais ES viešojo sektoriaus skola siekė 66 proc. viso sąjungoje sukuriamo BVP. Beje, net ir šis rodiklis jau viršijo 60 proc. ribą, taikomą naujų narių priėmimui į euro zoną. EK prognozuoja, kad ES skola kitąmet išaugs iki 84 proc. BVP, o 2011-aisiais pasieks iki 88,2 proc. viso BVP. Rekomenduojama, kad ES narės nuo 2011 metų mažintų savo biudžetų išlaidas 2 proc. punktais nuo BVP.

EK pažymėjo, kad norint pasiekti prieš krizę buvusį ekonomikos lygį ir atidėliojant viešųjų išlaidų mažinimo, ES skola jau 2014-aisiais viršys 100 proc. BVP. Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl augančių ES skolų, spalio gale didžiųjų bendrijos šaloų lyderiai nusprendė viešųjų išlaidų mažinimo imtis tik 2011-aisiais, kad nepakenktų šiuo metu stebimam  itin "trapiam" ekonomikos atsigavimui.

Didžiausios skolininkės

EK ataskaitoje taip pat išskirtos rizikingiausios ES skolininkės, tarp kurių - Graikija, Airija, Latvija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė, galinčios ateityje susidurti su mokumo problemomis. Itin daug nerimo komisijai kelia padėtis Graikijoje, kurios skola dėl didžiulių socialinių įsipareigojimų 2011-aisiais gali pasiekti 135,4 proc. šalies BVP. Tai būtų rekordinis skolos dydis visoje ES nuo pat euro įvedimo 1999 metais.

Lietuva tarp rizikingiausių ES skolininkių nepatenka. Finansų ministerijos duomenimis, šalies viešojo sektoriaus skola iki metų pabaigos sudarys apie 26 proc. BVP, kitąmet tikimasi skolos padidėjimo iki 29 proc. BVP.