A.Kubiliaus derybos su „Gazprom“ rezultatų kol kas nedavė (papildyta)

Rusijos gamtinių dujų giganto „Gazprom“ atstovo susitikimas su Lietuvos premjeru kol kas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Kalbėjosi dvi valandas

Antradienį Vilniuje daugiau kaip dvi valandas truko Lietuvos Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus susitikimas su „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom-Export“ generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.

Rusai be kita ko pageidautų, kad Lietuva atidėtų Europos Sąjungos direktyvos dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimą. Tačiau Lietuva bent kol kas nekeičia savo principinės pozicijos įvykdyti šią pertvarką jau kitąmet.

„Jeigu trumpai – tai buvo konstruktyvus, atviras pokalbis, sukuriantis neblogas galimybes toliau tęsti pokalbius dėl Lietuvai ir koncernui „Gazprom“ svarbių klausimų“, - teigė A.Kubilius po susitikimo.

Jis pakartojo, kad Lietuva, kaip ES valstybė, turi iki 2014 metų pabaigos įgyvendinti vadinamąjį Trečiąjį energetikos paketą, kuriuo numatoma dujų tiekimą atskirti nuo šios žaliavos pardavėjų. Pagal pernai Seimo priimtą Gamtinių dujų įstatymą ši pertvarka Lietuvoje turi būti įgyvendinta 2013-aisiais.

Pateiks savo pasiūlymus

„Tikiu, kad norime konstruktyvių sprendimų visais dominančiais klausimais. Įteikiau „Gazprom“ vadovybei savo principinius pasiūlymus“, - sakė premjeras.

A.Kubilius teigė, kad Lietuva, po veiklų dujų sektoriuje atskyrimo, nori matyti „Gazprom“ ne tik pardavimo, bet ir perdavimo veiklose. Kitaip tariant, Rusijos koncernas galės investuoti į dujų tiekimo vamzdynus Lietuvoje, tačiau juos valdys jau nebe šis gigantas, bet kitos įmonės, kurioms vamzdynai bus po atskyrimo parduoti.

„Mes suprantame, kad „Gazprom“ rūpi tranzitas į Kaliningradą, strateginiai dujų aprūpinimo klausimai, manau, kad ir tais klausimais galime rasti konstruktyvų sutarimą“, - sakė A.Kubilius.

Pasak A.Medvedevo, derybų metu sutarta, kad tolimesniems pokalbiams „Gazprom“ parengs savo teikiamus pasiūlymus ir lauks Lietuvos atsakymų į juos. „Po pokalbių su Europos vicekomisaru energetikos klausimais tikiu, kad dvišalėse derybose su Lietuva pajėgsime išspręsti visus aktualius klausimus“, - kalbėjo jis, paklaustas, ar „Gazprom“ siekia Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo atidėjimo.

„Lietuva yra ne tik stambus mūsų tiekiamų dujų vartotojas, bet ir tranzito šalis, nes per ją tiekiamos dujos Kaliningradui. Saugaus dujų tiekimo klausimas yra labai svarbus, ypač dabar, kai tokie dideli šalčiai visoje Europoje“, - sakė A.Medvedevas.

„Manau, galėsime išspręsti tuos klausimus, kurie dabar yra kilę. Tai, kaip bus realizuotas Trečiasis paketas, turi būti atsižvelgta į visą dujų klausimų paketą Lietuvoje“, - teigė jis.

Tikino, kad taikoma kainos formulė

Anot premjero, susitikime keltas ir dujų kainos klausimas. Lietuva mano, kad dabar šalies vartotojų kaina nėra „teisinga“ ir neatitinka dujų sektoriaus privatizavimo sutarties nuostatų, nes Lietuva moka daugiau už kaimynines šalis. „Atkreipėme dėmesį, kad Lietuva moka brangiau už kaimynus ir už daugelį vartotojų Europoje. Galėtume tęsti pokalbius šiais klausimais. Tikiu, kad jie bus tęsiami konstruktyviai“, - sakė A.Kubilius.

„Gazprom“ atstovas tikino, kad Lietuvai taikoma dujų kaina „atitinka nustatytąsias formules“. Be to, pasak jo, nederėtų Trečiojo paketo įgyvendinimo klausimo, tai yra dujų tiekimo vamzdžių atėmimo iš „Gazprom“, sieti su žaliavos tiekimo kaina.

„Gazprom“ investiciniai klausimai ir kainų klausimai yra nesusiję ir negali būti susiję“, - sakė jis.

„Niekas niekam jokių sąlygų nekelia, mes tik parodome visas įmanomas derėjimosi galimybes“, - pridūrė A.Medvedevas.

Jis informavo, kad neseniai baigtos derybos su „Achema“ dėl šiai įmonei tiekiamų dujų kainų sumažinimo. Be to, dujų kaina pakoreguota ir latviams: „Tas kainos koregavimas Latvijoje buvo suderintas, nes buvo sutarta dėl didesnių dujų apimčių ir ilgesniam laikui. Panašios derybos vyksta bendrovėje „Lietuvos dujos“ ir jos vyks pagal kontraktą ir mūsų įsipareigojimus“.

„Kuo didesnės apimtys, tuo daugiau manevrų pardavėjui. Kainos klausimu jokios diskriminacijos nėra ir negali būti. Kol kas jokių derybų paprasčiausiai nebuvo“, - kalbėjo A.Medvedevas.

Valdo 38 proc. akcijų

Lietuvos Vyriausybė ketina pagal Trečiąjį energetikos paketą pertvarkyti bendrovę „Lietuvos dujos“, kur „Gazprom“ valdo 38 proc. akcijų paketą, atskiriant dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo veiklas. Vyriausybė siekia, kad magistralinių vamzdynų valdymas atitektų Lietuvos valstybei, galbūt kartu su kitu strateginiu partneriu.

Tokia pertvarka siekiama panaikinti Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ monopolinę įtaką, todėl su tokia pertvarka nesutinka pati „Gazprom“.

Lietuva tvirtina, kad Rusijos bendrovė nesąžiningai nustato dujų kainas Lietuvai, nes jos 15 proc. didesnės nei Latvijai ir Estijai. Dėl šios priežastis Lietuva „Gazprom“ yra apskundusi Europos Komisijai. Ginčą turėtų spręsti Lietuvos teismai ir Stokholmo arbitražas.

Ragina parodyti lankstumą

Opozicija paragino premjerą parodyti lankstumą derybose su „Gazprom“, kad būtų pasiekti susitarimai dėl dujų kainos sumažinimo Lietuvai.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad A.Kubilius turėtų „elgtis apgalvotai ir pragmatiškai, nes nuo šių derybų rezultato gali priklausyti tolimesnė dujų kaina Lietuvai, o kartu šildymo kaina vartotojams“.

„Ne kartą raginome energetikos ministrą Arvydą Sekmoką ir ministrą pirmininką sudaryti derybų grupę dėl dujų kainos Lietuvai, tačiau kiek mums žinoma, iki šiol tokios grupės nebuvo, o ir derybų rezultatai toli gražu nedžiugina. Nuolat brangstantis šildymas vis labiau slegia Lietuvos vartotojus. Pagaliau premjeras ryžosi susitikti su vienu iš „Gazprom“ vadovu. Norėtųsi tikėti, kad šios derybos ilgainiui duos vaisių“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė B.Vėsaitė.

Jos teigimu, „Lietuvos žmonės jau ir taip prarado labai daug, mokėdami už dujas brangiau negu Latvija ir Estija“.

Politikė priminė, kad gamtinės dujos sudaro 70 proc. visos šilumos kainos. Todėl parlamentarė paragino premjerą „elgtis pragmatiškai ir beatodairiškai neprisiimti ES reikalavimų“.

Pasak Seimo narės, „Trečiasis energetikos paketas yra pats griežčiausias, nei Latvija, nei Estija, nei Suomija, kurios taip pat turi izoliuotas dujų rinkas ir vieną tiekėją, neprisiėmė šio įsipareigojimo, kol neišspręstos visos problemos“.

„O problemos būtų išspręstos, jei Lietuva būtų perėjusi prie biokuro, jei šių metų biudžete būtų numatytas biokuro katilinių įrengimas didesniu mastu. Aš pati siūliau, kad biokuro katilinėms įrengti būtų skirta 150 mln. litų. Deja į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, o ES lėšos ištirpo kaip cukrus, nes apytiksliai reikėtų kokių 4 mlrd. litų. Tad kol nesame pasiruošę šilumą gaminti iš atsinaujinančių vietinių šaltinių, tol nereikėtų skubėti įgyvendinti Trečiojo paketo. Siūlome pasigailėti Lietuvos žmonių, o ypač gyvenančių daugiabučiuose, nes šildymas praryja visas pensininkų ar jaunų šeimų pajamas“, – teigė socialdemokratė.