- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė nesirengia atsisakyti naujos atominės elektrinės statybos, tačiau neskubės su šiuo projektu, interviu Rusijos verslo žurnalui RBK sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot ministro pirmininko, Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos, tačiau siekia energijos tinklų diversifikavimo.
Interviu Rusijos žurnalui premjeras taip pat pareiškė, jog bus siekiama glaudesnių santykių ir su pačia Rusija, ir su atskirais jos regionais. A. Butkevičius taip pat teigė manantis, kad ateityje Karaliaučiaus krašto gyventojams galėtų būti įvestas bevizis režimas su Lietuva.
„Naujos atominės elektrinės statyba - pernelyg skubotas projektas. Konservatoriai, matyt, tikėjosi prastumti jį būdami valdžioje, bet nespėjo. Be to, viskas vyko slaptumo aplinkoje. Pavyzdžiui, iki šiol nėra tikslios informacijos apie statybos išlaidas. Yra tik kažkokie preliminarūs ir apytikriai skaičiavimai. Deja, šiuo svarbiu klausimu mums kol kas nepavyko rasti bendros kalbos su latviais ir estais, o lenkai išvis atsisakė dalyvauti projekte. Be to, ir dauguma Lietuvos gyventojų per referendumą pareiškė nuomonę, kad atominė elektrinė šaliai nereikalinga. Tai, ar verta stebėtis, kad mes nusprendėme pristabdyti smagratį ir sužinoti, kaip yra iš tiesų?“ - atsakydamas į Rusijos žurnalo RBK klausimus teigė A. Butkevičius.
Paklaustas, ar nesvarstoma galimybė jungtis prie AE projektų Rusijoje arba Baltarusijoje, premjeras teigė, jog nesvarstoma „galutinai atsisakyti“ naujos AE statybos Lietuvoje.
„Mes nesirengiame galutinai atsisakyti atominės elektrinės statybos. Bet ir neskubėsime. Sąžiningai pasakysiu, jungtis prie rusų ar baltarusių ir tapti jų partneriais atominėje energetikoje mes neplanuojame. Kol kas pratęsime bendradarbiavimą su Lenkija ir Skandinavijos šalimis sujungiant mūsų energetines sistemas. Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos, tačiau diversifikacija būtina. Ją mes turėsime pastatę jungtis su Lenkija ir Skandinavija, pastatę suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Be to, mes ketiname padidinti alternatyvių šaltinių dalį mūsų šalies energetikos balanse“, - kalbėjo premjeras.
Anot premjero, be santykių su Rusija „perkrovimo jau neapsieisime“: „Esu įsitikinęs, kad lietuviai ir rusai neturi šalintis vieni kitų. Mums būtina kalbėtis, ieškoti sąlyčio taškų ir ramiai bendradarbiauti. Lietuva turi viską, kad išnaudotų savo geopolitinę padėtį ir padėtų tolesniam ES suartėjimui su rytų kaimynais, pirmiausia su Rusija. Mums reikia prekiauti, ne kariauti“.
Paklaustas apie Lietuvos keliamus reikalavimus dėl sovietų okupacijos žalios atlyginimo, premjeras teigė, jog vienašališkai keldama reikalavimus Lietuva negali išspręsti šio klausimo.
„Politikai, žinoma, turi gerbti tautos nuomonę, tačiau reikalavimai vienašališkai keliami Lietuvos, problemos neišspręs. Pirmiausia Vilnius turi pasiekti sutarimą su Maskva, o tai yra įmanoma tik prie derybų stalo. Tikimės, kad nuomonių skirtumai mums nesutrukdys bendradarbiauti ir spręsti aktualius klausimus. Reikia žvelgti į ateitį, o ne dairytis į praeitį. Lietuva suinteresuota, kad vyktų aktyvesnis politinis dialogas tarp mūsų šalių, nei pastaraisiais metais. Be to, norėtųsi stiprinti santykius ne tik su Rusija, bet ir su jos regionais - Karaliaučiaus sritimi, Maskva. Rusijos įstojimas į PPO (Pasaulio prekybos organizciją - red.) - tai šansas visai verslo bendruomenei pagerinti bendradarbiavimą“, - svarstė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė, jog bus siekiama „įgyvendinti anksčiau pasiektus susitarimus su ES ir sukurti Karaliaučiaus srities gyventojams bevizę zoną 150 km atstumu“.
„Ateityje, galbūt, mes visai panaikinsime vizas šios Rusijos srities gyventojams“, - sakė A. Butkevičius.
Rusijos žurnalisto paklaustas, ar sutiktų, jei sulauktų JAV prezidento Barako Obamos skambučio ir pasiūlymo Lietuvoje įrengti priešraketinės gynybos sistemos elementus, A. Butkevčiius atsakė: „Už Obamą atsakyti negaliu, tačiau manau, kad vargu ar tokio pasiūlymo galima tikėtis. Mano požiūriu, geriau eiti taikos keliu, nei ieškoti priešų. Mes už gerus santykius su kaimynais“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...