Tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" lyderis Osama bin Ladenas, neretai pozuodavęs su Kalašnikovo automatu rankose arba pasidėjęs jį šalia, galiausiai buvo užkluptas beginklis, kai į jo kambarį įsiveržė JAV Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) komandosai, kurie nušovė daugelį metų ieškotą bėglį.
Labiausiai pasaulyje ieškomo žmogaus galas buvo paskelbtas lakoniškai JAV komandosų žinute savo vadams: "Geronimo EKIA" - priešas žuvo mūšyje.
Baltieji rūmai antradienį atskleidė daugiau detalių apie šią operaciją, taip pat pataisė ankstesniuose pranešimuose įsivėlusius kai kuriuos netikslumus, remdamiesi informacija apie sudėtingą reidą, kurią pateikė į Andrews oro pajėgų bazę netoli Vašingtono grįžę jo dalyviai.
O.bin Ladenas per šią operaciją buvo vadinamas kodiniu vardu Geronimo, kuris yra akivaizdi aliuzija į XIX amžiaus pabaigoje prieš JAV ir Meksikos armijas ilgai kovojusį indėnų apačių vadą, kuris galiausiai buvo priverstas pasiduoti amerikiečiams.
Nukauto "al Qaeda" lyderio kūnas per kelias valandas buvo nuskraidintas į vieną JAV karo laivą ir palaidotas jūroje.
Baltieji rūmai iš pradžių teigė, kad O.bin Ladenas buvo ginkluotas ir galbūt šaudė į JAV karius. Pateikus naujausią įvykių versiją, kilo klausimų, ar amerikiečiai norėjo jį sučiupti gyvą, ar paprasčiausiai nužudyti.
JAV centrinės žvalgybos direktorius Leonas Panetta sakė televizijos PBS žinių laidai, kad O.bin Ladenas "atliko grasinamų judesių", kurie "buvo aiški grėsmė mūsų vaikinams", tačiau konkrečiai nekomentavo, ką padarė neginkluotas teroristas, kai komandosai dalyvavo susišaudyme su kitais jo rezidencijoje esančiais asmenimis ir galiausiai įsiveržė į savo pagrindinio taikinio kambarį.
"Nemanau, kad jis turėjo daug laiko ką nors pasakyti, - aiškino L.Panetta. - Tame komplekse vyko susišaudymas... Tai buvo akimirksniu priimtas SEAL narių sprendimas".
L.Panetta pabrėžė, kad JAV prezidentas Barackas Obama buvo suteikęs leidimą nukauti teroristų lyderį.
"Jie turėjo teisę nužudyti bin Ladeną, - sakė CŽV direktorius. - Akivaizdu, jog jeigu jis būtų pakėlęs rankas, pasidavęs arba nebūtų atrodęs keliantis kokią nors grėsmę, pagal kovinių veiksmų taisykles jie būtų jį suėmę. Tačiau jie turėjo visas teises jį nužudyti".
SEAL komandosų kulkos pataikė O.bin Ladenui į galvą ir krūtinę, o vėliau reido dalyviai per kelias minutes išnaršė "al Qaeda" lyderio buveinę, ieškodami naudingos informacijos, ir išskrido, surinkę kompiuterines laikmenas bei dokumentus. CŽV skubiai ėmė ruoštis analizuoti medžiagą iš aukščiausiojo "al Qaeda" štabo.
Šie dokumentai gali suteikti unikalią galimybę JAV žvalgybai. Sučiupus kurį nors teroristą iš vidurinės vadovavimo grandies, jo viršininkai tiksliai žino, kokia informacija pateko į priešų rankas, todėl gali atitinkamai pakeisti savo planus. Kai likviduojami aukščiausieji vadai, pavojus kyla visai organizacijai, nes niekas nežino, kokie planai bus atskleisti.
Patikslinti pranešimai apie paskutines O.bin Ladeno gyvenimo akimirkas nebuvo vienintelė oficiali informacija, kuri buvo keičiama nuo pirmadienį paryčiais Pakistano mieste Abotobade įvykdyto reido. Baltieji rūmai iš pradžių buvo klaidingai nurodę, kad buvo nukautas O.bin Ladeno sūnus Hamza, o ne Khalidas.
Pareigūnai taip pat klaidingai pranešė, kad "al Qaeda" lyderio žmona buvo nušauta, kai kūnu pridengė savo vyrą. Iš tikrųjų per reidą žuvo vieno O.bin Ladeno padėjėjo žmona, patekusi į kryžminę ugnį, Baltieji rūmai informavo antradienį.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney dėl šių netikslumų kaltino mūšio sumaištį, pridūręs, kad operacijos detalės palaipsniui aiškėja ir kad vis dar gaunama naujos informacijos.
Kad ir kaip būtų, prieštaringi pranešimai gali sukelti įtarimų dėl Baltųjų rūmų pateikiamos įvykių versijos, žinant, jog veikiausiai neatsiras jokių nepriklausomų informacijos šaltinių. Per reidą gyvi likę komplekse buvę žmonės šiuo metu yra Pakistano tarnybų rankose.
Pareigūnai nurodė, kad per šią operaciją žuvo penki žmonės: O.bin Ladenas, vienas iš jo sūnų, didžiausią "al Qaeda" lyderio pasitikėjimą įgijęs sryšininkas Abu Ahmedas al Kuwaiti, taip pat jo žmona ir brolis.
Baltųjų rūmų pateikta naujausia informacija taip pat verčia abejoti, ar O.bin Ladeno gynėjai šaudė į užpuolikus jo kambaryje, prieš komandosams jį nukaunant.
Tuo tarpu Vašingtone žiro klausimai, ar Pakistanas padėjo slapstytis "al Qaeda" lyderiui. Keli JAV Kongreso respublikonai ir demokratai užsiminė, kad Amerika gali nebeteikti pagalbos Islamabadui.
Pakistano vyriausybė neigia kaltinimus, kad jos saugumo tarnybos ką nors žinojo apie O.bin Ladeno slėptuvę, buvusią netoli elitinės karo akademijos. Pasak Islamabado, nebuvo jokių įtartinų ženklų.
Antradienį už uždarų durų vykusiame pasitarime su įstatymų leidėjais L.Panetta pareiškė: "Pakistanas buvo susijęs arba nekompetentingas". Šią informaciją pateikė vienas JAV pareigūnas, kuris pageidavo likti anonimu, nes nebuvo įgaliotas komentuoti uždaro susitikimo.
Islamabadas kritikavo slaptą JAV reidą Pakistano teritorijoje, vadindamas jį nesankcionuota vienašališka operacija.
Didėjant įtampai tarp abiejų šalių, buvo imtasi akivaizdžių pastangų išvengti svarbių, nors ir nepastovių ryšių susilpnėjimo.
B.Obamos administracija stengėsi gesinti kalbas apie bausmę Pakistanui, o Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris pareiškė: "Kritiškai svarbu palaikyti tvirtus ryšius su Pakistanu, siekiant perlaužti nugarkaulį "al Qaeda" ir visiems kitiems."
Tuo tarpu Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas Johnas Kerry pripažino, kad Vašingtono santykiai su Pakistanu yra sudėtingi, tačiau Islamabadas "leido mus vykdyti bepiločių lėktuvų (atako) programą. Dėl to mes likvidavome daugiau nei 16 iš dvidešimties aukščiausių "al Qaeda" lyderių. Tai yra bendradarbiavimas."
Vargu, ar ateityje prisimenant šią itin sėkmingą JAV antiteroristinę operacija bus daug dėmesio skiriama faktui, kad jis buvo užkluptas neginkluotas, nes šis žmogus buvo paskelbęs karą Jungtinėms Valstijoms. Savo garsioje kalboje ankstesnis JAV prezidentas George'as W.Bushas pareiškė norintis, kad O.bin Ladenas būtų sučiuptas "gyvas arba miręs", o CŽV kovos su terorizmu vyriausiasis vadas buvo pažadėjęs pamauti "al Qaeda" lyderio galvą ant baslio.
Tačiau prieš Baltiesiems rūmams pripažįstant, kad O.bin Ladenas nebuvo ginkluotas, B.Obamos patarėjas kovos su terorizmu reikalams Johnas Brennanas sakė: "Jeigu būtume turėję galimybę paimti bin Ladeną gyvą, jeigu jie nebūtų kėlęs jokio pavojaus, dalyvavę asmenys galėjo ir buvo pasiruošę tai padaryti."
Ar ši problema bus svarbi pasauliui? Ar ši operacija gali tapti precedentu panašiems reidams Pakistane arba kitur?
"Ši šalis yra patyrusi didelę traumą dėl smurto, todėl ar jis buvo ginkluotas, ar ne, nereikš jokio skirtumo žmonėms, kurie džiaugiasi sulaukę jo galo", - sakė pakistanietis politikos apžvalgininkas Mosharrafas Zaidi.
Tačiau jis pridūrė: "Dauguma nepasitiki Amerika, o tai sustiprins jų nepasitikėjimą Amerika."
B.Obama ir jo nacionalinio saugumo komanda su dideliu nerimu stebėjo tiesiogiai transliuotą operacijos vaizdą Baltuosiuose rūmuose. Įtampa itin padidėjo, kai vienas iš dviejų sraigtasparnių "Black Hawk", pirmadienį atskridusių į O.bin Ladeno buveinę, smarkiai rėžėsi į žemę. Pareigūnai mano, jog ši avarija įvyko, kai dėl didesnės nei tikėtasi oro temperatūros sutriko sraigtasparnio galimybė kyboti ore.
Visi SEAL komandosai išlipo iš sugedusio sraigtasparnio ir įsiveržė į kompleksą. Jie apieškojo patalpas, surišo visų sučiuptųjų rankas plastikinėmis sąvaržomis ir toliau ieškojo pagrindinio taikinio. Prie daugumos SEAL komandos narių šalmų buvo pritvirtintos vaizdo kameros, tačiau stebėtojai Vašingtone nepamatė lemtingosios akistatos su O.bin Ladenu, sakė pareigūnai.
Galiausiai SEAL kariai pasiuntė šifruotą žinutę: "Geronimo EKIA", o sraigtasparniams saugiai išskridus, improvizuotoje CŽV vadavietėje prapliupo garsūs plojimai.
Naujausi komentarai