Nepaisydamos vis gilėjančios skolų krizės ir bankroto grėsmės Kipre, mažosios ES narės ir šios narystės siekiančios valstybės šeštadienį patvirtino vis dar tebetikinčios didesne Europos integracija ir euru.

„Mes laikomės savo plano įstoti į euro zoną 2014-ųjų sausio 1 dieną“, - pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, viešintis Suomijos Laplandijos kurorte Sariselkėje, pakviestas ministro pirmininko Jyrki Kataineno (Jurkio Kataineno) neformaliai aptarti Europos ateities.

Šis susitikimas vyksta tuo metu, kai Kipre svarstoma, kaip iki pirmadienį rasti būdą surinkti 5,8 mlrd. eurų, kad šalis gautų 10 mlrd. eurų paskolų iš ES ir TVF, priešingu atveju gresia tai, kad Europos centrinis bankas neskirs paramos ir Kipro ekonomika žlugs.

Pasak V.Dombrovskio, Europa praeityje rasdavo kelią iš kitų nemalonių situacijų, primindamas apie krizes praėjusį dešimtmetį Vokietijoje, rytų Europoje, o dabar pietų Europoje.

„Būna krizių ir problemų, ir visada atsiranda sprendimų šioms problemoms“, - pasakė jis.

Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius, kurio šalis turėtų įstoti į Europos Sąjungą liepą, sako, kad Kroatija mato savo būsimą narystę savo istorijos kontekste.

„Mes sumokėjome didelę kainą, kad taptume ES nare ir turėtume valstybingumą, bet mes turėjome ir karą“, - pasakė jis

Airija, viena euro zonos valstybių, nors ir patyrusi baisiausią krizę, vis dėlto mano, kad bendra valiuta yra geras dalykas šalies ekonomikai.

„Būdami valiutos sąjungoje mes tapome gerokai patrauklesni tiesioginėms investicijoms iš užsienio, eksportas išaugo labiau negu tikėtasi“, - sakė Airijos Europos reikalų ministrė Lucinda Creighton (Lusinda Kreiton).

Tuo tarpu Turkija, kurios stojimas į ES pastaruoju metu įstrigo, tvirtina,kad jos narystė padėtų išspręsti Europos ekonomines nelaimes.

„Turkijos narystė įneštų dinamizmo (ir) konkurencingos galios į Europos Sąjungą“, - sakė vicepremjeras Ali Babacanas (Ali Babadžanas).