Pilotų rizikingas sprendimas leistis prastomis oro sąlygomis nulėmė 52 žmones skraidinusio Rusijos orlaivio "Tu-134" katastrofą. Tokią versiją įvardija pareigūnai, lygindami šią nelaimę su Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa. Tik šįkart aštuonis žmones dar galima išgelbėti.

Paskutiniai piloto žodžiai

"Laikomės kurso", – tokie buvo paskutiniai piloto žodžiai, kuriuos naktį į antradienį išgirdo Petrozavodsko oro uosto dispečeris Sergejus Šmatkovas. Lėktuvo, kuris turėjo pasirodyti horizonte po kelių akimirkų, jis taip ir neišvydo. Nei trenksmo, nei sprogimo, nei gaisro jis taip pat nematė ir negirdėjo. Apie katastrofą dispečeris sužinojo tik iš Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnų.

Iš Maskvos skridęs lėktuvas "Tu-134" su 43 keleiviais ir devyniais įgulos nariais turėjo nusileisti Petrozavodske prieš pat vidurnaktį. Oro sąlygos buvo prastos – tamsu, lijo, tvyrojo rūkas. Lėktuvas nepasiekė oro uosto – jis nukrito greitkelyje už 700 m nuo tūpimo tako ir sustojęs vos už 20 m nuo vasarnamių.

Orlaivis skilo į dalis ir užsiliepsnojo, paskui pasigirdo sprogimai.

Vietiniai gelbėjo sužeistus

"Ar tai moteris, ar tai mergaitė... Ji buvo lengva, tad lengvai išnešiau ją ant rankų, – televizijai "Vesti" pasakojo į katastrofos vietą su dar keliais žmonėmis atskubėjęs vietos gyventojas. – Paskui išnešėme vyrą, stambų. Jo vardas Sergejus. Mums dar trečias kažkas padėjo. Po to ištraukėme dar du žmones. Daugiau nespėjome, viskas pradėjo degti, sproginėti."

Katastrofą išgyveno aštuoni žmonės – septyni keleiviai ir palydovė. Tarp jų yra ir motina su dviem vaikais, kurie skrido į Kareliją aplankyti giminaičių. Septynių išgyvenusiųjų būklė sunki – jie smarkiai apdegė, jiems lūžo kaulai.

Žuvusiųjų sąraše yra septyni vaikai, žinomas Rusijos futbolo arbitras Vladimiras Petajus, į pasitarimą skridę valstybinio branduolinės energetikos koncerno "Rosatom" darbuotojai. Tarp žuvusiųjų yra ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos, Švedijos, Armėnijos bei Nyderlandų piliečių.

Dauguma –  neatpažįstami

Į tragedijos vietą atvykę laikraščio "Petrozavodsk" žurnalistai pamatė šiurpų vaizdą. Anot jų, iš lėktuvo liko tik didžiulė metalo krūva. Važiuoklė gulėjo aukštyn ratais, atskilusi uodega – kitoje kelio pusėje.

"Kelyje, grioviuose ir ant medžių mėtėsi sudarkyti kūnai – be rankų, be kojų... Už 100 m nuo katastrofos vietos yra du vasarnamiai. Liudininkai pasakojo, kad viena keleivė išlėkė iš lėktuvo tiesiai į vieno jų prieangį", – rašė "Petrozavodsk".

Karelijos respublikos administracija pranešė, kad daugumos lėktuvo katastrofos aukų tapatybę nustatyti pavyks tik atlikus DNR ekspertizę, nes atpažinti įmanoma tik 11 žuvusiųjų.

Nutraukė elektros laidus

Tyrėjai nustatė, kad artėdamas prie oro uosto lėktuvas nukrypo nuo kurso.

"Nustatyta, kad orlaivis dėl nežinomų priežasčių nukrypo nuo tūpimo tako į šoną kelis šimtus metrų, taip pat per anksti pradėjo leistis, dėl to kliudė medžius, o paskui nutraukė elektros laidus", – pranešė Rusijos oro transporto agentūra "Rosavacija".

Karelijos gyventojų gyvybinės veiklos ir saugumo užtikrinimo komiteto pirmininkas Nikolajus Fedotovas anksčiau buvo iškėlęs versiją, kad katastrofa galėjo įvykti dėl to, jog tūpdamas orlaivis užkliudė elektros laidus ir dėl to trumpam išsijungė oro uosto kilimo ir tūpimo tako signalinės šviesos.

Pasak pareigūno, įgula mėgino išlyginti lėktuvo pusiausvyrą maždaug 110 m aukštyje, gavusi dispečerių nurodymą skristi antrą ratą, bet per manevrą užkliuvo už elektros perdavimo linijos, einančios palei automobilių kelią.

Dėl to, kaip teigė N.Fedotovas, kilimo ir tūpimo take penkioms sekundėms užgeso signalinės šviesos. Kai įsijungė avarinis apšvietimas, lėktuvas jau kliudė miško viršūnes ir avariniu būdu nutūpė ant kelio.

Šviesos neturėjo nulemti tragedijos

Tokią įvykio versiją paskelbė ir oro uosto generalinis direktorius Aleksejus Kuzmickis. Pasak jo, laidai buvo nutraukti dėl pilotavimo klaidos.

Bet aviacijos specialistai paneigė šią versiją.

"Net jeigu užgeso šviesos, tai dar nereiškia, kad būtinai turėjo įvykti katastrofa, – aiškino žinomas Rusijos lakūnas bandytojas Magomedas Tolbojevas. – Jeigu šviesos neveikia, žemės tarnybos įspėja apie tai, ir lėktuvas pakyla antro rato arba skrendą į atsarginį oro uostą."

Agentūros "Rosaviacija" atstovai taip pat patvirtino, kad laidai buvo nutraukti per avariją, o ne prieš ją. Pareigūnai pranešė, kad oro uostas rekonstruotas prieš pusantrų metų ir turi atsarginius elektros tiekimo šaltinius.

"Ieškojo tako, bet nepamatė"

Tikslias nelaimės priežastis padės nustatyti juodosios dėžės, kurios buvo rastos sveikos ir išvežtos į Maskvą šifruoti. Tyrėjai iškėlė tris pagrindines versijas: pilotų arba dispečerių klaida, sudėtingos oro sąlygos ir techniniai lėktuvo arba oro uosto trūkumai.

O Rusijos pareigūnai šią avariją lygina su Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio lėktuvo katastrofa 2010 m. balandžio 10-ąją. Tuomet orlaivis "Tu-154", kuris skraidino į Smolenską Lenkijos delegaciją, leidosi tvyrant rūkui ir sudužo netoli tūpimo tako. Rusijos tarpvalstybinis aviacijos komitetas dėl šios nelaimės apkaltino lenkų pilotus, kurie priėmė rizikingą sprendimą tūpti nepaisydami įspėjimų.

"Tai, deja, primena neseniai įvykusią Lenkijos lėktuvo katastrofą netoli Smolensko, – sakė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. – Aš nenoriu užbėgti už akių tyrimui ir visa kita, bet, sprendžiant iš pirmųjų išorinių duomenų, akivaizdi lakūno klaida esant prastoms oro sąlygoms. Jis ne į tūpimo taką pataikė, o dešiniau."

Pasak vicepremjero, lakūnas, esant rūkui, "iki paskutinės akimirkos akimis ieškojo tako, nepamatė, ir štai įvyko tai, kas įvyko".