JAV Centrinės žalgybos valdybos (CŽV) direktorius Leonas Panetta antradienį duodamas vieną interviu atskleidė, jog Vašingtono pareigūnai nusprendė neinformuoti Islamabado apie planuojamą reidą prieš tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" lyderį Osamą bin Ladeną, nes baimintasi, kad pakistaniečiai gali jį perspėti apie pavojų.

L.Panetta sakė žurnalui "Time", jog "buvo nuspręsta, jog bet koks mėginimas dirbti su pakistaniečiais gali sukelti pavojų šiai misijai: jie galėjo perspėti taikinius".

Daugelį metų Pakistano vyriausybė neigė įtarimus, kad O.bin Ladenas slapstosi šioje šalyje, tačiau JAV karinių jūrų pajėgų komandosai rado jį gyvenantį vos už 50 kilometrų nuo Islamabado esančiame mieste, o gerai įtvirtinta "al Qaeda" lyderio vila buvo netoli elitinės karo akademijos.

Ši operacija dar labiau išryškino trintį tarp Vašingtono ir Islamabado, o Pakistano URM antradienį kritikavo "nesankcionuotą vienašališką " reidą.

L.Panetta taip pat sakė žurnalui, jog JAV prezidentui Barackui Obamai taip pat buvo pasiūlytos kitos galimybės likviduoti "al Qaeda" lyderį: subombarduoti jo slėptuvę Abotabado mieste iš bombonešių B-2 arba "tiesiogiai smogti" sparnuotosiomis raketomis.

Aviacijos antskrydžio galimybė galiausiai buvo atmesta dėl galimos "per didelės pašalinės žalos", sakė CŽV vadovas, turėdamas omenyje galimas aukas tarp civilių gyventojų.

Sparnuotųjų raketų smūgio galimybė tebebuvo svarstoma iki ketvirtadienio vakaro, tačiau kitą dieną B.Obama nusprendė pasiųsti sraigtasparnius, skraidinančius specialiųjų pajėgų būrį.

Pasak L.Panettos, per pasitarimus Baltuosiuose rūmuose jis akcentavo, jog turima tik "netiesioginių įrodymų", kad Abotabde gyvena O.bin Ladenas, nes iš palydovų padarytose nuotraukose "al Qaeda" įkūrėjo šiame dideliame komplekse nesimatė.

L.Panettos padėjėjai iš CŽV buvo nurodę, jog tikimybė, kad O.bin Ladenas yra tame komplekse, tėra 60-80 procentų. CŽV direktorius per lemtingąjį susitikimą ketvirtadienį sakė B.Obamai, kad rizikuoti verta ir kad tai yra geriausia galimybė likviduoti "al Qaeda" vyriausiąjį lyderį po nesėkmingo mėginimo jį sučiupti 2001 metais, prasidėjus JAV pajėgų invazijai į Afganistaną.

Per pasitarimą Baltuosiuose rūmuose L.Panetta pareiškė, kad "sudėjus viską į krūvą, ... turime geriausius įrodymus nuo (2001 metais vykusio mūšio) Tora Boroje (kur paskutinį kartą buvo pastebėtas O.bin Ladenas), ir tampa aišku, jog esame įpareigoti veikti".

L.Panetta pasakojo, kad jam stebint šios operacijos eigą iš CŽV būstinės Langlyje, buvo jaučiama didelė įtampa.

Jis paprašė viceadmirolo Jungtinio specialiųjų operacijų štabo viršininko Williamo McRaveno paaiškinti reido dalyvių pranešimus ir patvirtinti, koks likimas ištiko O.bin Ladeną, kuriam per šią operaciją buvo suteiktas kodinis Geronimo vardas.

"Nuolat klausinėjai Billo McRaveno: "Gerai, ką, po velnių, tai reiškia?", o kai McRavenas pagaliau pasakė, kad jie atpažino Geronimo, ... visi iškvėpėme orą, kurį buvome sulaikę", - prisiminė CŽV direktorius.

Po 15 minučių, kai amerikiečių sraigtasparniai pagaliau išskrido iš O.bin Ladeno buveinės, vadavietėje prapliupo garsūs plojimai, pridūrė L.Panetta.