Ispanai sekmadienį pradėjo balsuoti visuotiniuose rinkimuose, kuriuos tikriausiai didele persvara laimės dešinieji ir per kuriuos bus nuversta dar viena skolų krizės ištiktos euro zonos vyriausybė.

Šalyje, kurioje nedarbas šiuo metu yra 21,5 proc., ekonomika apimta stagnacijos, o išlaidos smarkiai mažinamos, rinkėjai, anot analitikų, jei ir eis į rinkimų apylinkes, tai pirmiausia tam, kad atkeršytų valdžiai.

„Ispanija renka vyriausybę kovai su krizės audra“, - pirmajame puslapyje skelbia įtakingas centro kairės dienraštis „El Pais“.

„Ispanija stato ant kortos savo ateitį“, - tokią antraštę virš opozicinės Liaudies partijos lyderio Mariano Rajoy ir jo žmonos, vaikštinėjančių su savo šunimi, nuotraukos spausdina konservatyvus dienraštis ABC.

M.Rajoy pagal populiarumą maždaug 15 proc. lenkia socialistus, rodo naujausia apklausa. To užtektų absoliučiai daugumai parlamente ir laisvei vykdyti reformas.
Iš viso rinkimuose balsuoti gali 36 mln. rinkėjų. Vienas jų, 74 metų Blasas Martinas, kuris su sūnumi laukė eilėje prie rinkimų apylinkės Madrido pietinėje dalyje, sakė, jog parems konservatorius.

„Viliuosi, kad bent su jais kažkas pasikeis,- sakė jis. - Galbūt po metų ar dvejų kas nors pasikeis, ne anksčiau, nes ši krizė labai rimta“.

Nors 56 metų M.Rajoy net daugelis jo šalininkų laiko necharizmatišku, jis užsitikrino platų palaikymą, žadėdamas atotrūkį nuo praeities, kad pagydytų ekonomiką ir sumažintų nedarbą.

M.Rajoy smulkiau nėra aiškinęs nepateikė apie biudžeto išlaidų taupymo planus, bet analitikai tvirtina, kad sekmadienį vyksiančių rinkimų nugalėtojai turės skubiai imtis reformų ir sumažinti išlaidas, kad įtikintų pasaulio rinkas, jog Ispanija pasiryžusi grąžinti savo skolas.

Ispanijos ir Vokietijos, kuri laikoma kreditavimui saugia šalimi, obligacijų pajamingumo skirtumas likus kelioms dienoms iki rinkimų viršijo 500 bazinių punktų ir tapo rekordiniu nuo euro įvedimo.

Jei apklausos teisingai atspindi visuomenės nuomonę, Ispanija taps dar viena iš vadinamųjų periferinių euro zonos valstybių, kuriose skolų krizė nuvertė ligšiolines vyriausybes. Tai jau įvyko Airijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Italijoje.
Apklausų rezultatai rodo, jog dabar veikiausiai atėjo Ispanijos eilė.

Tačiau naujoji Madrido vyriausybė turės veikti skubiai, kad išvengtų naujos rinkų rūstybės.

„Jeigu rinkos manys, jog naujoji vyriausybė neketina ryžtingai veikti, jos gali dar labiau padidinti (obligacijų pajamingumo) skirtumą“, - nurodė prekybos rūmų „IG Markets“ analitikas Danielis Pingarronas.

Iš tikrųjų M.Rajoy pažadėjo taupyti „visur“, išskyrus pensijas, kad Ispanija pasiektų užsibrėžtą tikslą - sumažintų 2012 metų biudžeto deficitą iki 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai deficitas siekė 9,3 procento.

„Mes ketiname vykdyti savo įsipareigojimus dėl deficito“, - M.Rajoy penktadienį sakė radijui „Onda Cero“.

Premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vyriausybę daugelis kaltina dėl per lėtos reakcijos į 2008 metų nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, dėl kurio milijonai žmonių neteko darbo.

Jo vyriausybė pernai ėmėsi taupymo priemonių, kurios nusmukdė jos populiarumą - įskaitant atlyginimų mažinimą viešajame sektoriuje vidutiniškai 5 proc., pensijų įšaldymą ir išėjimo į pensiją amžių padidinimą nuo 65 iki 67 metų.

Gegužę šalį apėmė protestų judėjimas, kurio aktyvistai liejo pyktį dėl didelio nedarbo ir korumpuotų politikų, kaltindami pareigūnus, jog šie tenkina stambiojo verslo ir bankų interesus eilinių žmonių sąskaita.

Šiemet 51 metų J.L.R.Zapatero pasitraukė iš kovos, išbuvęs dvi kadencijas ir dirbęs premjero poste beveik aštuonerius metus.

Naujasis socialistų vėliavnešys - 60 metų Alfredo Perezas Rubalcaba -perspėjo rinkėjus, kad dešinieji apkarpys finansavimą sveikatos apsaugai ir švietimui.
Tačiau naujausios apklausos rodo, kad M.Rajoy, pralaimėjęs dvejus pastaruosius visuotinius rinkimus, šįsyk gali užsitikrinti absoliučią daugumą parlamente, kuri suteiktų laisvę imtis reformų.

Kad ir kas laimėtų arba kad ir kokių veiksmų būtų imtasi, kai kurie analitikai sako, kad atsakymas į Ispanijos problemas slypi Europos Sąjungoje (ES).

Investicijų bankas „Barclays Capital“ penktadienį paskelbtame pranešime perspėjo, kad Ispanijai veikiausiai prireiks didesnės Europos centrinio banko (ECB) pagalbos, net jeigu naujoji Liaudies partijos vyriausybė skubiai imtųsi reformų.

„Dar vienas darbo rinkos reformų, bankų sektoriaus restruktūrizavimo ir sustiprintos fiskalinės konsolidacijos etapas tikriausiai bus naujos vyriausybės prioritetas, - nurodė bankas. - Šias priemones neabejotinai sveikins rinkos, tačiau jų gali nepakakti, kad Ispanija stabilizuotų padėtį savarankiškai. Manome, kad galiausiai ECB turės padidinti savo paramą.“