Didžioji Britanija tikisi, kad vadinamojoje Litvinenkos byloje nugalės teisingumas.

„Mūsų požiūris paprastas ir principingas - kai įvyksta nusikaltimas, jį turi nagrinėti teismas“, - pareiškė Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kalbėdamas Maskvoje.

„Nukentėjusieji turi teisę į teisingumą, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, - pridūrė jis.

D.Cameronas pažymėjo, jog Britanija pasirengusi pokalbiui su Rusija dėl šios bylos: „Mes esame pasirengę tęsti dialogą su Rusijos atstovais. Mes neapsimetinėsime, kad neturime nesutarimų dėl to“.

Buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas Aleksandras Litvinenka mirė ligoninėje Londone 2006 metų lapkričio 24-osios naktį po apnuodijimo radioaktyviu poloniu-210.

Britanijos prokuratūra kaltina A.Litvinenkos nužudymu buvusį Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją, o dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Andrejų Logovojų, taip pat verslininkus Dmitrijų Kovtuną ir Viačeslavą Sokolenką, kurie buvo Londone 2006 metų spalį ir lapkritį ir buvo susitikę su A.Litvinenka prieš tris savaites iki jo mirties.

Britanijos valdžia pareikalavo, kad Rusija perduotų A.Lugovojų, bet gavo neigiamą atsakymą remiantis tuo, jog Rusija konstitucija atmeta galimybę perduoti Rusijos pilietį užsienio valstybei. Pats A.Lugovojus primygtinai teigia esąs nekaltas.

Savo ruožtu Rusijos generalinė prokuratūra 2006 metų gruodį iškėlė savo baudžiamąją bylą dėl A.Litvinenkos nužudymo, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti D.Kovtuną.

D.Cameronas, kuris sekmadienį atvyko į Maskvą, yra pirmasis Britanijos vyriausybės nesilankantis Rusijoje su vizitu nuo 2006 metų.

Per vizitą D.Cameronas susitiks ne tik su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, bet ir su premjeru Vladimiru Putinu.

Kaip buvo sužinota nedaug laiko iki D.Camerono vizito, Britanijos oficialūs asmenys vengė tiesioginių ryšių su V.Putinu per visus pastaruosius ketverius metus nuo to laiko, kai Maskva atsisakė perduoti A.Lugovojų.

Britų pasiryžimą pradėti dialogą su V.Putinu po tokio ilgo nebendravimo daugelis apžvalgininkų sieja ne tik su jo įtaka dabartiniame premjero poste, bet ir su neaiškumu dėl jo planų 2012 metų prezidento rinkimuose.

A.Litvinenkos byla - ne vienintelė Britanijos ir Rusijos santykių problema.

Sekmadienį iš karto keturi buvę Britanijos užsienio reikalų ministrai paragino Davidą Cameroną iškelti derybose su Rusijos atstovais korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma - dėl Sergejaus Magnitskio mirties kalėjime, problemas.

Laiške laikraščiui „The Sunday Times“ konservatorius seras Malcolmas Rifkindas ir leiboristai Davidas Milibandas, Margaret Beckett ir Jackas Straw paragino D.Cameroną kalbėti derybose su Rusijos valdžia ne tik apie S.Magnitskio bylą, bet ir apie „politiškai motyvuotą“ Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo sulaikymą.

Į Britanijos parlamentą pateiktas įstatymo projektas, numatantis uždrausti įvažiuoti į Jungtinę Karalystę maždaug 60-čiai Rusijos pareigūnų, kurie įtariami, prisidėjęs prie S.Magnitskio žūties, ir įšaldyti jų aktyvus Britanijoje.

Tokie pat siūlymai kitose Vakarų šalyse - visų pirma Nyderlanduose ir Jungtinėse Valstijose - sukėlė Maskvos protestus ir grasinimus imtis atsakomųjų priemonių prieš Vakarų oficialius asmenis.

D.Cameroną lydi daug Britanijos verslininkų. Ekonominiai abiejų šalių ryšiai tebėra tvirti: Britanijos eksportas į Rusija toliau didėja, o Londono birža, kaip pažymėjo Britanijos premjeras, tapo patrauki Rusijos bendrovių akcijoms.

Beje, ir ekonomikos srityje neapsieinama be problemų. į Britanijos delegaciją įėjo naftos korporacijos BP generalinis direktorius Bobas Dudley, kurio ginčai su partneriais iš Rusijos bendroje naftos bendrovėje TNK-BP tęsiasi kelerius metus.

2008 metais, būdamas TNK-BP vadovu, jis buvo priverstas palikti Rusiją dėl ginčo su grupe AAR, kuri galiausiai pasiekė, kad jis būtų pašalintas iš šio posto. 2011 metais tie patys verslininkai sugebėjo sutrukdyti galėjusį būti naudingą BP sandorį su valstybine „Rosneft“, rengiantis naudoti naftos atsargas Rusijoje priklausančioje Arkties dalyje.