Airijos kultūros sostinė gyvybinga ir vasarą, ir žiemą Pereiti į pagrindinį turinį

Airijos kultūros sostinė gyvybinga ir vasarą, ir žiemą

2014-01-06 10:27
Lina Bieliauskaitė
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Jei per vieną savaitę Airijos Golvėjaus mieste gali įsisiautėti dvi stiprios audros, pirmąkart jame besilankančiam kyla natūralus klausimas, galbūt tokie orai čia – kasdienybė? Prie pat Atlanto įsikūrę Golvėjaus gyventojai yra užgrūdinti žvarbių orų, tačiau net ir jiems tokios gamtos stichijos neįprastos.

Kaip ir Lietuvoje, kalėdiniu laikotarpiu gamta vakarinėje Airijos dalyje veikiau liudijo vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario ženklus. Tačiau šalį užklupusios vėtros niokojo turtą, gausybę žmonių paliko be elektros, o oro uostuose laikinai buvo atšaukti skrydžiai.

Įprastai žiemos ne tik šiame krašte, bet ir kitoje Airijos dalyje nevargina šalčiais, kaip pripažino 14 metų šioje šalyje gyvenantys Aistė ir Gintas Žekai. Vis dėlto prie permainingų, dažnai lietingų ir vėjuotų Airijos orų lietuviams priprasti sunkoka.

Šaknis Golvėjuje įleidę sutuoktiniai teigė, kad ši vieta juos papirko ramybe, jaukumu ir saugumu, patraukliomis viešosiomis erdvėmis.

Per miestą teka srauni Koribo upė, o pakrantes plauna tai nuslūgstantys, tai patvinstantys Atlanto vandenys. XV–XVI a. Golvėjus buvo svarbus prekybos uostas.

Ketvirtas pagal dydį Airijos miestas, kuriame skaičiuojama apie 70 tūkst. gyventojų, nuo Dublino nutolęs maždaug 200 km.

Golvėjus tituluojamas šalies kultūros sostine. Kaip vizitinė jo kortelė minimi universitetas, katedra, miesto muziejus, trys aktyviai veikiantys teatrai. Mieste organizuojami meno, kino, austrių festivaliai, geležinio žmogaus varžybos, vyksta Šv. Patriko dienai skirti kaukių paradai, kiti įvairūs sporto, kultūros renginiai.

Štai Golvėjuje yra finišavusi garsioji tarptautinė buriavimo regata "Volvo Ocean Race" – dėl galimybės 2014–2015 m. tapti jos uostu varžėsi ir Klaipėda.

Kalvoto reljefo mieste taip pat įrengtas golfo aikštynas, veikia prestižinis golfo klubas.

Pamėgtos Golvėjaus gyventojų poilsio vietos – vandenyno įlankos promenada, paplūdimiai, nedidelis, tačiau mielas senamiestis, išpuoselėtas miesto parkas su keliomis futbolo aikštėmis ir moderniu sporto centru.

Beje, sportas čia – atskira tema. Miestiečiai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir su malonumu sportuoja. Nesvarbu, kad ir koks būtų metų laikas ar oras, gatvėse visada gali išvysti lakstūnų. Nors termometro stulpelis ir siekė 6–8 laipsnius aukščiau nulio, vis dėlto buvo kiek keistoka stebėti, kad net viduržiemį sporto entuziastai risnoja plikomis blauzdomis bei marškinėliais trumpomis rankovėmis.

Kad miestiečiai užsigrūdinę ir yra geri plaukikai, buvo galima įsitikinti tradiciniame kalėdiniame renginyje. Pirmąją Kalėdų dieną Golvėjuje vyko kasmetis plaukimas, ar veikiau pasipliuškenimas, po atviru dangumi, renginyje buvo renkamos lėšos labdarai.

Ko gero, Lietuvoje tokiame renginyje atsirastų daugiau smalsuolių nei dalyvių. O Golvėjuje tradicinis kalėdinis plaukimas sutraukia gausybę entuziastų – smagiai nusiteikę miestiečiai, pradedant vaikais, jaunuoliais ir baigiant garbaus amžiaus piliečiais, žingsniavo į prieplauką nešini rankšluosčiais ir nusiteikę netrukus nuo tramplino pūkštelėti į šaltas Atlanto bangas.

Kaip patyrė Golvėjuje įsikūrę Aistė ir Gintas, airiai labai bendruomeniški, socialūs, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir moka gerai linksmintis.

Be to, anot lietuvių, čia neįprasta bičiulių kviestis į namus. Airiai pramogauja, su kitais susitikinėja baruose, naktiniuose klubuose, į kuriuos žmonių susirenka taip tirštai, kad vieniems su kitais tenka baksnotis alkūnėmis.

Tarp sutuoktinių draugų – ne tik tautiečiai, bet ir airiai. Pora patyrė, kad vietos gyventojų požiūris į lietuvius pamažėle keičiasi. Darbštūs, pareigingi emigrantai užsitarnauja ir atitinkamą reputaciją, kai kurie jų sėkmingai kopia karjeros laiptais ir dirba kvalifikuotus darbus.

Golvėjuje galima išgirsti kalbant ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, lenkiškai, išvysti tiek juodaodžių, tiek rytietiškų bruožų žmonių. Beje, čia įsikūrusi lenkų diaspora – viena gausiausių. Tačiau, pašnekovų pastebėjimu, emigrantai iš Lenkijos svečioje šalyje integruojasi nenoriai, stengiasi bendrauti tik su savo tautiečiais.

Atvykėliai iš svečių šalių įnešė naujų vėjų ir į prekybos centrų asortimentą. Lietuviai čia jau nesunkiai gali įsigyti juodos duonos, kruopų, varškės sūrelių, gimtinėje pagaminto alaus, putojančio vyno ar kitų mėgstamų maisto produktų.

Be abejo, šventiniu laikotarpiu Golvėjaus, kaip ir kitų Airijos miestų, gyventojus džiugina svaiginamos kainos. Kai kurios drabužių parduotuvės iš anksto paskelbia apie įspūdingus išpardavimus – 50 proc. nuolaida taikoma visoms be išimties prekėms.

Tiesa, į tokius "seilus" reikės nepatingėti atsikelti 5 arba 6 val. ryto. Ir žiopsoti čia nėra kada – nukainotos prekės išgraibstomos nė nesimatuotos, nes pirkėjai gali grąžinti netikusius daiktus ir atgauti už juos sumokėtus pinigus.

Net jei Golvėjuje tektų viešėti vos keletą dienų, ko gero, bet kuris jo gyventojas būtinai patartų vieną jų skirti Mohero uoloms.

Maždaug 80 km iki jų tenka važiuoti siauru vingiuotu keliu, tačiau kelionė neprailgsta, nes pakeliui galima grožėtis autentiškais Airijos provincijos pastatais, senovinėmis pilaitėmis, akmenų kalvomis ir smaragdiniu Atlanto raibuliavimu.

Legendomis apipintos Mohero uolos užburia savo atšiaurumu, didybe ir monumentalumu. Klero grafystės pajūriu ši uolų siena driekiasi net 8 km.

Tūstančiai tiek vietos, tiek užsienio turistų trokšta pasigrožėti įstabiu gamtos kūriniu ir, žinoma, įsiamžinti tamsių grėsmingų uolų, į kurias dūžta galingos vandenyno bangos, fone.

"Mohero uolos neturi nieko švelnaus: nei smėlingų įlankėlių papėdėje, nei žolėtų šlaitų, nei subtilių gėlių iškyšuliuose. Tiesiog iš vandens kyla stati didinga 200 m aukščio siena ir, nors vandenynas atakuoja jos pagrindą vėjo ir bangų artilerija, regis, ji gali atlaikyti puolimą per amžius", – taip vaizdingai Airijos pasididžiavimą pristato žinynas "Didieji pasaulio stebuklai".

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų