TV operatoriaus "Viasat" sprendimas nuo balandžio neberodyti keturių rusiškų kanalų sukėlė audringą žiūrovų reakciją. Bet taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.

Nenori mokėti už "orą"

Sprendimą nutraukti kanalų PBK, "REN Baltija", "REN Estija" ir "RTR Planeta" transliacijas išprovokavo "Viasat" ir žiniasklaidos kontroliuojančiosios bendrovės "Baltic Media Alliance" (BMA), kuri siūlo didžiausią rusų kalba rodomų televizijos kanalų pasirinkimą Lietuvoje, konfliktas.

"Viasat" teisinasi, kad kitos išeities neturėjo: esą BMA užsiplėšė tokias programų retransliacijų kainas, kad tektų didinti paslaugų įkainius ir "Viasat" klientams. TV operatorius savo žiūrovams siūlo alternatyvas: europietišką PBK kanalo versiją – "Pervy Kanal Europa" ir šimtus laisvųjų rusiškų kanalų. Deja, pripažįsta, kad kai kuriems klientams to nepakanka ir jie grasina atsisakyti viso programų paketo.

"Nepaisant reitingų, nei kanalų PBK, nei "REN Baltija" turinys netapo geresnis, todėl iš giedro dangaus padidinti retransliacijų mokesčio negalima. Jei turinys negerėja, o kaina didėja, mūsų įmonės strategijos tai visiškai neatitinka. Ne "Viasat" kaltas, kad PBK nori klientams padidinti mokestį. Tačiau, žinoma, bandysime toliau derėtis", – sakė "Viasat" viešųjų ryšių vadovė Diana Liepinytė-Kytrienė.

Konkurenciniai žaidimai

Priekaištus BMA atremia teiginiu, kad toks "Viasat" žingsnis yra strateginis sprendimas, pagrįstas Baltijos šalių reklamos rinkoje vykstančia konkurencine kova.

Esą BMA priklausantys kanalai pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau reklamdavių, o "Viasat" siekia juos pervilioti į žiniasklaidos kontroliuojančiajai bendrovei "Modern times group" priklausančius kanalus TV3, TV6 ir 3+.

"Pasipiktinusių žiūrovų skambučių sulaukiame išties nemažai. Be abejo, nuskambėjo ketinimų atsisakyti "Viasat" paslaugų, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tai masinių pareiškimų lavina. Su "Viasat" BMA nesidera, tik ragina juos tęsti derybas su Baltijos autorių ir transliuotojų sąjunga, kuri yra tiek BMA, tiek daugelio kitų rusiškų TV kanalų platintoja. Tačiau vilties, kad situacija išsispręs pozityviai ir status quo bus atkurta, neprarandame", – savo poziciją dėstė bendrovės "BMA Lietuva" rinkodaros vadovas Gražvydas Morkus.

Populiarumas nestebina

Kad ir kaip baigtųsi šios įšaldytos derybos, abi šalys sutaria, jog labiausiai nukenčia žiūrovai. O ir reitingai rodo, kad rusiškos programos sparčiai vejasi lietuviškąsias.

Matomas tik kabeliniais, skaitmeniniais ir palydoviniais TV tinklais PBK Naujųjų metų naktį sensacingai tapo žiūrimiausiu kanalu Vilniuje, o kituose didžiuosiuose miestuose jį aplenkė tik TV3. Tačiau televizijos kritiko Žyginto Pečiulio toks PBK populiarumas nestebina.

Nestebintų, jei jis įsitvirtintų ir populiariausių kanalų trejetuke, jei galimybės pasiekti žiūrovą būtų didesnės: "Nacionalinius kanalus mato apie 98 proc. žmonių, PBK – perpus mažiau. Jei PBK būtų plačiau matomas, galbūt jis įsiterptų tarp lyderių. Kitos rusiškos programos taip pat galėtų aktyviau kovoti dėl reitingų."

PBK sėkmės formulė

"Priežasčių, kodėl PBK ir kitos rusiškos programos populiarios, yra keletas – nuo istorinių iki kokybės. Nekeista, kad žmonės priešinasi jų nutraukimui – jų priešiškumą sukelia net ne pats transliacijų nutraukimo faktas, o tai, jog kažkas nusprendė už visus, kad vienos ar kitos programos nereikia", – įsitikinęs Ž.Pečiulis.

Jis mano, kad PBK kelias į sėkmę grįstas universaliomis programomis. Nors įprastai kabelinės televizijos pakete yra 50–60 kanalų, daugelis jų yra teminiai – tik žinių, filmų, muzikos, kelionių, sporto ar kt.

Vyresni žiūrovai įpratę žiūrėti universalias programas, kai po filmo rodomos žinios, po žinių – koncertas ir t. t. Todėl šią nišą užėmusi PBK augina savo reitingus. Prie populiarumo neabejotinai prisideda ir tai, kad dauguma vyresnių žiūrovų gerai moka rusų kalbą.

"Lietuviškų ir rusiškų programų kokybė skiriasi. Pirma, kuo didesnę auditoriją turi televizija, tuo jos programa turėtų būti geresnė. Kodėl? Todėl, kad didesnei rinkai skiriami didesni pinigai. Rusijos milijoninė rinka nesulyginama su Lietuvos tūkstantine. Antra, televizija gyvena ne tik iš piniginių, bet ir intelektinių valstybės syvų. Ir kuo valstybė didesnė, tuo daugiau turi intelektinių, kultūrinių galimybių. Nieko keista, jei didesnės šalies televizijos programa yra geresnė, t. y. įvairesnė, gali parodyti ir brangesnių filmų. Be to, žmonės, tegul ir per prievartą, augo su rusiškais filmais, rusų televizijos žvaigždėmis, ir jiems iki šiol įdomus jų likimas", – aiškino Ž.Pečiulis.

Skaičiai

"TNS Gallup" duomenimis, šiais metais PBK yra penkta pagal populiarumą televizija Lietuvoje ir nusileidžia tik nacionaliniams kanalams: LTV, LNK, TV3 ir BTV. BPK žiūri 5,67 proc., o, pavyzdžiui, BTV – 7,14 proc. gyventojų. "REN Baltija", turėdama 1,68 proc. žiūrovų, beveik pasivijo TV6, kurią žiūri 1,78 proc. žmonių.

Penkiuose didžiuosiuose miestuose PBK – ketvirtoje vietoje pagal populiarumą (9,95 proc. žiūrovų) ir lipa ant kulnų LTV (10,24 proc. žiūrovų).