Sau­lės ir vė­jo ener­ge­ti­ka iki šiol dau­ge­liui at­ro­do kaip ne­pa­sie­ka­ma led­kal­nio vir­šū­nė. Daž­niau­siai dėl in­for­ma­ci­jos sty­giaus ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mo. Dar vie­na ne ką ma­žiau svar­bi prie­žas­tis - kai­na. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais po 30-50 pro­c. kas­met brangs­tan­tis cent­ri­nis šil­dy­mas, vis aukš­čiau ko­pian­čios naf­tos pro­duk­tų kai­nos, pa­skui sa­ve tem­pian­čios ir ki­tas ku­ro rū­šis, pro­gno­zės, kad jau 2010 m. už elekt­rą mo­kė­si­me 2 ar net 3 kar­tus dau­giau nei šian­dien, ver­čia iš nau­jo svars­ty­ti ga­li­my­bę nau­do­ti al­ter­na­ty­vius ener­gi­jos šal­ti­nius, pri­si­min­ti ener­gi­jos tau­py­mą.

Ka­da at­si­pirks?

„Svar­biau­sia su­pras­ti, ko­dėl žmo­gus no­ri įsi­reng­ti sau­lės ko­lek­to­rius ar fo­toe­le­men­tus. Kiek­vie­ną kar­tą rei­kia skai­čiuo­ti. Jei klien­tas atei­na ir sa­ko, kad jam per­ne­lyg bran­gu ties­ti li­ni­ją iki so­dy­bos, o li­ni­ja kai­nuo­tų 20 tūkst. li­tų, tai pa­nau­do­ti sau­lės ir vė­jo ener­gi­ją pi­giau ne­bus", - ieš­kan­čius pi­ges­nės, o gal net ne­mo­ka­mos sau­lės ener­gi­jos „nu­ra­mi­no" bend­ro­vės „Sau­lės ener­gi­ja" di­rek­to­rius ir įkū­rė­jas dr. Ed­mun­das Ži­lins­kas.
Jis įsi­ti­ki­nęs, kad nė­ra jo­kių ta­bu no­rin­tiems nau­do­ti at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius. Ta­čiau lai­kas, per ku­rį įdė­ti pi­ni­gai at­si­pirks, yra svar­bus veiks­nys, le­mian­tis iki šiol men­ką to­kių sis­te­mų po­pu­lia­ru­mą. Lie­tu­vo­je iki šiol daž­niau­siai gy­ven­to­jai yra pri­vers­ti įsi­gy­ti sau­lės ko­lek­to­rius ar sau­lės ir vė­jo jė­gai­nes, tar­ki­me, jei įsi­gy­ta­me ar sta­to­ma­me nau­ja­me na­me nė­ra tra­di­ci­nių du­jų, cent­ri­nio šil­dy­mo, elekt­ros tink­lų li­ni­jos.

„Kai kal­ba­me apie elekt­ros ga­my­bą iš vė­jo ir sau­lės, to­kie spren­di­mai ap­si­mo­ka sta­tant nau­jus in­di­vi­dua­lius ar dau­gia­bu­čius na­mus ar­ba to­se vie­to­vė­se, ku­rio­se elekt­ros tie­ki­mas ne­pa­ti­ki­mas ar net rei­kia ties­ti nau­ją elekt­ros li­ni­ją", -  kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Al­ter­na­ty­vios ener­gi­jos sa­los

Ta­čiau, kaip jau mi­nė­ta, po­ten­cia­lių klien­tų en­tu­ziaz­mas pri­klau­so nuo kai­nos. Jei so­dy­ba yra ato­ki ir nu­ties­ti li­ni­ją ar pa­sta­ty­ti pa­sto­tę kai­nuo­tų 100 tūkst. li­tų ir dau­giau, tuo­met ver­ta gal­vo­ti apie al­ter­na­ty­vas. E.Ži­lins­kas ti­ki­no, kad jo įmo­nė pa­jė­gi su­pro­jek­tuo­ti ir įdieg­ti vi­siš­kai au­to­no­mi­nes šil­dy­mo ir elekt­ros ga­my­bos sis­te­mas in­di­vi­dua­liems na­mams, įstai­goms. Jų „Sau­lės ener­gi­ja" jau su­kū­rė apie 150 vi­so­je ša­ly­je. Vi­du­ti­niš­kai įreng­ti sis­te­mą, ne­prik­lau­so­mą nuo elekt­ros tink­lų ener­gi­jos, kai­nuo­ja nuo 100 iki 150 tūkst. li­tų. In­ves­ti­ci­ja per­ko­pia 200 tūkst. li­tų, jei įren­gia­ma ir geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­ma.

Dar­bai tra­di­ciš­kai pra­de­da­mi skai­čiuo­jant, kiek na­mo šei­mi­nin­kams rei­kės elekt­ros ener­gi­jos. At­siž­vel­giant į po­rei­kį esą ga­li­ma įdieg­ti to­kią sis­te­mą, kad Lie­tu­vos sau­lės, vė­jo ir že­mės ener­gi­jos pa­kaks vi­sus me­tus na­mą ap­rū­pin­ti elekt­ra, ši­lu­ma ir karš­tu van­de­niu. Ka­dan­gi vien vė­jas ar sau­lė nė­ra pa­ti­ki­mi ener­gi­jos šal­ti­niai, ku­riant au­to­no­mi­nes sis­te­mas nau­do­ja­mos hib­ri­di­nės sau­lės ir vė­jo jė­gai­nės. Ta­čiau net ir tuo­met sie­kiant, kad ener­gi­ja bū­tų tie­kia­ma pa­ti­ki­mai ir ne­nut­rūks­ta­mai, klien­tams siū­lo­ma in­ves­tuo­ti į ge­ne­ra­to­rių, įsi­jun­gian­tį nu­trū­kus elekt­ros tie­ki­mui.

Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad kar­tą in­ves­ta­vus dau­giau pi­ni­gų to­kiai sis­te­mai skir­ti ne­rei­kės. Sau­lės ba­te­ri­joms su­tei­kia­ma iki 30 me­tų ga­ran­ti­ja.

Už­sa­ky­mų - iki me­tų ga­lo

Ne­pai­sant to, kad ener­gi­ja iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių - ne­pi­gus ma­lo­nu­mas, E.Ži­lins­kas ti­ki­na su­lau­kian­tis vis dau­giau už­sa­ky­mų, ypač brangs­tant elekt­rai ir ši­lu­mai.
„Dar­bo ne­trūks­ta, už­sa­ky­mų tu­ri­me iki me­tų pa­bai­gos, var­gu ar iki tol spė­si­me vi­sus įgy­ven­din­ti", -  kal­bė­jo „Sau­lės ener­gi­jos" va­do­vas. Pa­sak jo, žmo­nių pa­si­rin­ki­mą vis daž­niau le­mia ne tik eko­no­mi­niai mo­ty­vai, bet ki­tos prie­žas­tys, pa­vyz­džiui, eko­lo­gi­ja ar no­ras bū­ti ne­prik­lau­so­mam nuo elekt­ros tink­lų.

Sau­lę pa­va­duo­ja vė­jas

Grei­čiau­siai at­si­per­kan­čia prie­mo­ne pa­nau­do­ti at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos iš­tek­lius E.Ži­lins­kas pa­va­di­no sau­lės ko­lek­to­rius, ku­rių ga­mi­na­ma ener­gi­ja nau­do­ja­ma van­de­niui šil­dy­ti.

„Karš­to van­dens ga­my­ba nau­do­jant sau­lės ko­lek­to­rius už­tik­ri­na­ma 8-9 mė­ne­sius per me­tus ne­nau­do­jant jo­kio ki­to ku­ro", - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Ko­lek­to­riaus kai­na ga­li svy­ruo­ti apie 15-20 tūkst. li­tų.

At­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos in­for­ma­ci­jos kon­sul­ta­ci­nio cent­ro di­rek­to­rė Edi­ta Mi­lu­tie­nė nea­be­jo­ja sau­lės ko­lek­to­rių efek­ty­vu­mu. Juos įsi­gy­ti esą ap­si­mo­ka ne­pai­sant Lie­tu­vos kli­ma­to. Vis dėl­to ji pri­pa­žįs­ta, kad žie­mą ap­si­rū­pin­ti karš­tu van­de­niu ga­li bū­ti sun­ku.
„Net jei bū­tų su­mon­tuo­ti to­kie ko­lek­to­riai, ku­rie leis­tų pa­ga­min­ti pa­kan­ka­mą karš­to van­dens kie­kį žie­mą, va­sa­rą iš­kil­tų ki­ta pro­ble­ma - ne­bū­tų kur dė­ti karš­to van­dens, jo bū­tų pa­ga­mi­na­ma per daug. Tai­gi va­sa­rą reikė­tų da­lį ener­gi­jos par­duo­ti, o tam jau rei­ka­lin­gas tink­las ir t. t. Ži­no­ma, ga­li­ma da­lį sis­te­mos at­jung­ti, ta­čiau tuo­met sis­te­ma bū­tų nau­do­ja­ma nee­fek­ty­viai", - dės­tė spe­cia­lis­tė.

Ka­dan­gi vien sau­lės ar vė­jo ga­li ne­pa­kak­ti, pa­sau­ly­je vis la­biau nau­do­ja­mos bei plė­to­ja­mos miš­rios tech­no­lo­gi­jos, tar­ki­me, vė­jo ir sau­lės jė­gai­nės. „Žie­mą švie­su­sis pa­ros me­tas la­bai trum­pas, tai­gi ener­gi­jos pa­ga­mi­na­ma ma­žiau. Ta­čiau žie­mą stip­res­ni vė­jai. To­dėl į bendrą sistemą jungiami sau­lės fo­toe­le­men­tai ir vė­jo ge­ne­ra­to­riai", - kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Bran­gi prie­žiū­ra

Vie­na­me Vil­niu­je esan­čio SOS vai­kų kai­mo na­mų karš­tas van­duo šil­do­mas nau­do­jant sau­lės ko­lek­to­rių ener­gi­ją. „Va­sa­rą ener­gi­jos pa­ga­mi­na­ma pa­kan­ka­mai, kad tas na­mas bū­tų ap­rū­pin­tas karš­tu van­de­niu", - kal­bė­jo Vil­niaus SOS vai­kų kai­mo di­rek­to­rius Dai­nius Mie­žys.

Ta­čiau ru­de­nį ir pa­va­sa­rį sau­lės ko­lek­to­rius pa­ga­mi­na tik pu­sę ener­gi­jos, rei­ka­lin­gos su­šil­dy­ti van­de­niui. Žie­mą ko­lek­to­riai at­jun­gia­mi ir van­duo šil­do­mas du­jo­mis.
Ta­čiau kur kas di­des­nis rū­pes­tis SOS vai­kų kai­mui iš­ki­lo pa­sta­rai­siais me­tais. Mat ko­lek­to­rius įreng­tas tik pra­de­dant įstai­gos veik­lą ir jam jau 13 me­tų. Di­rek­to­rius ap­gai­les­ta­vo, kad įren­gi­nys pa­sta­ruo­ju me­tu rei­ka­lau­ja ypač daug prie­žiū­ros ir re­mon­to.
„Da­bar prie­žiū­ros są­nau­dos, ko ge­ro, jau di­des­nės nei tei­kia­ma nau­da, to­dėl įran­gą pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė ne­tgi pa­siū­lė at­si­sa­ky­ti ko­lek­to­riaus", - pa­sa­ko­jo D.Mie­žys.

Ge­riau­sia pra­de­dan­tiems sta­ty­bas

Dau­giau­sia ga­li­my­bių su­tau­py­ti ener­gi­jos atei­ty­je ir įsi­dieg­ti al­ter­na­ty­vios ši­lu­mos bei elekt­ros ga­my­bos įren­gi­nius tu­ri tie, ku­rie dar tik pla­nuo­ja sta­ty­ti in­di­vi­dua­lų gy­ve­na­mą­jį na­mą.

Ne­sun­ku esa­mas sis­te­mas per­tvar­ky­ti ir jau pa­sta­ty­tų na­mų sa­vi­nin­kams. Sun­kiau­sia bend­rai su­si­tar­ti dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams, nors juo­se bū­tų ga­li­ma įreng­ti di­des­nes sis­te­mas, to­dėl sau­lės ener­gi­ja jų gy­ven­to­jams bū­tų ge­ro­kai pi­ges­nė nei in­di­vi­dua­lių na­mų savininkams.

Ren­kan­tis skly­pą, pro­jek­tuo­jant na­mą E.Mi­lu­tie­nė siū­lo at­si­žvelg­ti į sau­lės ar­chi­tek­tū­ros prin­ci­pus, jie lei­džia mak­si­ma­liai nau­do­ti na­tū­ra­lią švie­są ir ši­lu­mą. Svar­bu pa­si­rū­pin­ti, kad ener­gi­ja ne­bū­tų švais­to­ma dėl gra­žiai, bet ne­bū­ti­nai pro­tin­gai iš­dės­ty­tų lan­gų.

„Pa­gal sau­lės ar­chi­tek­tū­ros prin­ci­pus pa­sta­čius šil­tą na­mą ga­li ne­be­rei­kė­ti pa­pil­do­mo ši­lu­mos šal­ti­nio. To­kie pa­ro­do­mie­ji na­mai pa­sta­ty­ti Šve­di­jo­je, ku­rio­je kli­ma­tas la­bai pa­na­šus į Lie­tu­vos. Ta­čiau net jei reik­ėtų nau­do­ti pa­pil­do­mus ener­gi­jos šal­ti­nius, iš­lai­dos ku­rui bus pa­ste­bi­mai ma­žes­nės, nei gy­ve­nant įpras­ta­me na­me", - įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.
Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad vis dau­giau Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų krei­pia­si pra­šy­da­mi su­teik­ti in­for­ma­ci­jos, ką rei­kia įver­tin­ti ir kaip pro­jek­tuo­ti na­mus, kad bū­tų efek­ty­viai nau­do­ja­ma ener­gi­ja. To­kie pa­gei­da­vi­mai esą vis daž­niau nu­skam­ba iš ar­chi­tek­tų klien­tų lū­pų.

Al­ter­na­ty­va dar per bran­gi

Kad ir kaip bū­tų, kal­bin­ti spe­cia­lis­tai pri­pa­ži­no, jog kol kas at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių ga­mi­na­ma ši­lu­ma ir elekt­ra yra bran­ges­nė. Di­džią­ją sau­lės jė­gai­nių kai­nos da­lį su­da­ro net ne lė­šos už fo­toe­le­men­tą, o už aku­mu­lia­to­rius, kei­tik­lius, ge­ne­ra­to­rius, vamz­dy­nus, ku­rie už­tik­ri­na elekt­ros bei ši­lu­mos tie­ki­mą, sau­go ir ga­mi­na ener­gi­ją su­tri­kus sis­te­mos veik­lai.

Dėl šios prie­žas­ties pa­sau­ly­je ge­ro­kai po­pu­lia­res­nės sau­lės jė­gai­nės, su­jun­gia­mos su elekt­ros tink­lais. Pas­ta­rie­ji ir at­lie­ka aku­mu­lia­to­riaus funk­ci­ją: su­per­ka per­tek­li­nę ener­gi­ją ir ge­ro­kai at­pi­gi­na sau­lės elekt­ri­nių sa­vi­kai­ną gy­ven­to­jams.

Ta­čiau ne­tgi su tink­lais ne­sie­ja­mos sau­lės bei vė­jo jė­gai­nės tu­rė­tų tap­ti po­pu­lia­rios brangs­tant ki­toms ku­ro rū­šims ir elekt­rai. „Jei elekt­ra kai­nuos li­tą, pu­sant­ro, du, sau­lės ener­gi­ja bus pi­ges­nė", - įsi­ti­ki­nu­si E.Mi­lu­tie­nė.