Dėl vėluojančio pavasario įspūdingais laimikiais šiais metais dar nesidžiaugę kauniečiai žvejai mėgėjai prieš keletą dienų jau pradėjo traukti žiobrius, o nuo vakar gali gaudyti ir lydekas.

Nuo balandžio pradžios žuvį po žuvies iš Kauną vagojančių upių įpratę traukti žvejai mėgėjai šiemet skundėsi menkais laimikiais. Tačiau šią savaitę pasirodė tikros žvejybos pradžios pranašai – žiobriai. Žurnalo "Žūklė" vyriausiasis redaktorius Romualdas Žilinskas mano, kad nuo šios savaitės Kaune prasideda tikrasis pavasario žvejybos sezonas.

– Ši savaitė žvejams mėgėjams ypatinga, nes baigėsi draudimas gaudyti lydekas. Ar ne per anksti jis panaikintas?

– Visi laukė ketvirtadienio, nuo kurio jau galima gaudyti lydekas. Manau, kad draudimą gaudyti lydekas buvo galima pratęsti dešimčia dienų, nes ne visos šios žuvys dar spėjo išneršti. Didelės žalos joms neturėtų būti padaryta, nes per nerštą lydekos beveik nekimba. Visi Kauno žvejai laukė lydekų žvejybos pradžios, tačiau miesto ribose šios žuvys nelabai gaudomos, nes Nemune ir Neryje jų nėra daug. Kauniečiai lydekas gaudo Nevėžyje ir tvenkiniuose. Seni ir mažiau pasiturintys žvejai lydekas dažniausiai gaudo ant kabliuko pamovę gyvą žuvelę, nes spiningavimas – vienas brangesnių žvejybos būdų. Vis dėlto labiausiai kauniečius žvejus šią savaitę nudžiugino ne lydekų žvejybos sezono pradžia, o antradienį pradėję kibti žiobriai. Kauniečiai miesto ribose šias žuvis gaudo visos trijose upėse: Nemune, Neryje ir Nevėžyje. Anksčiau žiobrius būdavo uždrausta gaudyti nuo balandžio 20 d., nors ne visi į draudimus kreipdavo dėmesį, nes žiobriai tokiu metu labai gerai kimba, o gamtos apsaugos inspektoriai nespėjo pažeidėjų gaudyti. Kiekvienoje pakrūmėje prie upės buvo galima rasti žiobrių tykantį senuką su dugnine meškere. Žiobrių populiacija didėja, tad drausti gaudyti šias žuvis ilgėlesnį laiką nėra prasmės

– Įprasta, kad žiobriai kimba anksčiau?

– Šiemet labai aukštas vandens lygis. Dėl to vanduo lėčiau šyla, todėl ir žuvys vėliau pradeda kibti. Galima sakyti, kad sezonas dar tik dabar prasideda. Dėl šaltų orų jis vėluoja mažiausiai tris savaites, o gal net mėnesį. Būna tokių metų, kai žiobriai gerai pradeda kibti ir kovą.

– Kokias žuvis kauniečiai gaudo pavasarį?

– Šiuo laikotarpiu gerai kimba karpinės žuvys. Vienos pirmųjų žuvų, kurios pradeda kibti išplaukus ledams, – kuojos. Jos masiškai traukia į upelių aukštupius, o tvenkiniuose – į ramias, seklias įlankas ir neršia, o jas galima gaudyti ir per nerštą, nes tai mažavertės žuvys, kurių pas mus gana daug. Reikėtų dar paminėti meknę. Šių žuvų Lietuvoje mažai, o Kaune yra didžiausi jų telkiniai. Taip pat reikėtų išskirti karšius, plakius, kurių gana nemažai pagaunama upėse ties Kaunu. Apskritai visų rūšių žuvys tuoj atsigaus ir pradės kibti.

– Ar tai, kad taip vėluoja pavasaris, turės kokios nors įtakos žvejybai gegužę, birželį?

– Paskui visos žuvys pradeda kibti kartu. Normalų pavasarį būna taip, kad 2–3 savaites labai gerai kimba meknės, paskui pradeda kibti žiobriai, dar vėliau – karšiai ar plakiai. O šį pavasarį visos žuvys pradės kibti vienu metu. Kibimas bus išties geras.

– Turbūt yra žuvų, kurių kol kas negalima gaudyti?

– Taip, pavyzdžiui, iki kito mėnesio vidurio negalima gaudyti salačių, kuriuos žvejai Kaune mėgsta gaudyti. Aišku, kad kai kurie žvejai nevengs brakonieriauti. Per nerštą salačiai buriasi į būrius ir plaukioja prie nerštaviečių. Tas vietas žinantys brakonieriai su spiningais jų daug išgaudo ir smarkiai kenkia salačių populiacijai. Pernai 3–4 kg svorio salačius brakonieriai tempė maišais. Nerštavietėse galima pagauti po 10 salačių, o kitu metu pagauti ir vieną salatį per dieną – jau neblogai.

– Brakonieriai tampa vis įžūlesni?

– Ir įžūlesni, ir aktyvesni. Kaune, prie "Combo" klubo, išplaukus ledams, vadinamieji kabliuotojai aptiko šamų. Daug 5–15 kg šamų išlupo. Visas Kaunas apie tai žinojo, inspektoriai per dieną po kelis reidus rengdavo, bet visų brakonierių vis tiek neišbaidė.

– Kur kauniečiai pavasarį dažniausiai važiuoja žvejoti?

– Į Nemuno žemupį suvažiuoja pusė Kauno. Žmonės naktimis vietas užsiima. Apskritai ten suvažiuoja daugiau nei pusė Lietuvos žvejų, kurie buvo labai sunerimę, nes Nemuno deltos regioninis parkas siūlė, kad Nemuno žemupyje nuo balandžio 20 d. visą mėnesį nebūtų galima gaudyti žuvų. Anksčiau tokiu laiku buvo negalima gaudyti tik karšių. Vis dėlto pasiūlymas buvo atmestas.

– Gal per žiemą priimta kitų naujų įstatymų, apie kuriuos žvejai mėgėjai turėtų žinoti?

– Aplinkos ministerija tikisi, kad šiemet iki metų pabaigos turėtų pradėti veikti sistema, kuri leis žvejo bilietą arba leidimą žvejoti tam tikrame vandens telkinyje užsakyti mobiliojo ryšio telefonu arba internetu. O šiaip jokių didesnių naujovių nėra. Yra įvairių pasiūlymų, bet Seimas antrus metus negali patvirtinti mėgėjiškos žūklės įstatymo ir žuvininkystės įstatymo pataisų, nes šie teisės aktai sulaikomi Aplinkos komitete. O pagal šiuos įstatyminius aktus reguliuojamos žūklės taisyklės. Žūklės įstatymas jau visas išnagrinėtas, bet randama priežasčių jo priėmimą vis atidėti.

Pažeidėjus baus piniginėmis baudomis

Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia žvejoti per pavasarinį žuvų nerštą, tačiau laikotarpiu, kai neršia sterkai, salačiai, kiršliai, žiobriai ir otai, o Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose – karšiai, šių žuvų gaudyti negalima.

Kiršlius ir salačius dar draudžiama žvejoti iki gegužės 15 d., sterkus – iki gegužės 20 d. Nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. Baltijos jūroje bus draudžiama gaudyti otus, o nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. – žiobrius.

Jeigu užkimba žuvis, kurią tuo metu draudžiama gaudyti, ją reikia iš karto paleisti atgal į vandens telkinį. Draudžiamos gaudyti žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas teks atlyginti žalą. Už kiekvieną draudžiamu laiku sugautą karšį ar žiobrį teks sumokėti po 40,52 lito, už sterką, salatį ar kiršlį – po 101,3 lito. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą. Už pažeidimą dar teks sumokėti ir iki 200 litų baudą.

Beje, patvirtinus Mėgėjų žūklės įstatymą, baudas numatoma dar padidinti.

Šaltinis: Aplinkos ministerija