Politikų kalbos mažai rūpi ir lenkų tautybės Šalčininkų gyventojams. Jie lietuviams nejaučia jokios pagiežos ir rūpinasi savo kiemu, o ne tarptautine politika.

Lietuvis – tik kas dešimtas

Gūdi ir skurdi provincija. Maždaug taip didžioji dalis vilniečių įsivaizduoja Šalčininkus. Tačiau apsilankius šiame vos per kelias dešimtis kilometrų nuo sostinės nutolusiame mieste, kuriame absoliučią gyventojų daugumą sudaro lenkai, ši išankstinė nuomonė pasikeičia.

Tenka pripažinti, kad Šalčios upės pakrantėje įsikūrę Šalčininkai – gražus ir tvarkingas miestas, kuriame jaučiama šeimininko ranka. Tačiau taip pat akivaizdu, kad tas šeimininkas ne lietuvis.

Tai, kad beveik 80 proc. Šalčininkų rajono gyventojų sudaro lenkai, byloja dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais, iš stoties sukantys autobusai, kurių krypčių pavadinimai parašyti lenkiškai, ir savitu lenkų kalbos variantu tarpusavyje besišnekantys praeiviai.

Dvikalbe iškaba pasitinka ir Šalčininkų rajono savivaldybė, dviem kalbomis surašytos ir lentelės prie valdininkų kabinetų durų.

Kaip šioje aplinkoje jaučiasi lietuviai, kurie sudaro tik 10 proc. Šalčininkų rajono gyventojų? Kol netenka turėti reikalų su valstybinėmis institucijomis, beveik taip pat, kaip ir visur kitur. Tačiau prireikus išspręsti kokį klausimą valdžios įstaigose, tenka kaip reikiant paplušėti.

Mat Šalčininkų rajone visas vadžias savo rankose laiko lenkai, kurie lietuviams jei ir nekenkia, tai bent nesistengia padėti.

Išsigando dėl žmonos

Vienas Šalčininkuose gyvenantis grynakraujis lietuvis "Vilniaus dienai" sutiko papasakoti, kaip jaučiasi įsikūręs šiame lenkų apgyventame mieste. Atvirai savo požiūrį į lenkų mažumos Lietuvoje keliamas problemas dėstęs vyras vėliau paskambino ir paprašė straipsnyje jo pavardės neminėti.

Išsigąsti šį Šalčininkų gyventoją privertė paprasta priežastis – jo žmona dirba vienoje savivaldybės įstaigoje, kurioje daugumą darbuotojų ir vadovų sudaro lenkai. Jei jiems kas nors nepatiks, kentės bendradarbė lietuvė.

"Jai ir taip ten nesaldu. Lietuviai darbuotojai yra vos keli. Lenkai juos atvirai ignoruoja, nekviečia į susirinkimus, tarpusavyje bendrauja tik lenkiškai, nesiveža kartu, kai būna kokia darbovietės išvyka. Čia apskritai viskas lenkų rankose, o jų politikai dar kursto tas nacionalistines nuotaikas", – piktinosi pašnekovas.

Jis pats sakė nieko nebijantis ir Šalčininkuose visur kalbantis tik lietuviškai ir kiekviena pasitaikiusia proga raginantis jo pavyzdžiu sekti ir lenkakalbius miestiečius. Kartais dėl to kyla konfliktų, tačiau pastaruoju metu, pasak vyro, keičiasi ir šalčininkiečių požiūris.

"Senų žmonių nebepakeisi, bet jaunimas kitoks. Ir važiuodamas į Vilnių autobuse girdžiu kalbant lietuviškai. Dar prieš keletą metų tai buvo neįsivaizduojama", – kalbėjo pašnekovas.

Vaikai skaito lietuviškai

Šalčininkuose įsikūręs lietuvis sakė dideles viltis dedantis į naująsias Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo nustatytas privalomas Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietiškumo pagrindų mokymas lietuvių kalba mažumų mokyklose.

Lenkų politikai iš karto ėmė šaukti, kad Švietimo įstatymo pataisos lems prievartinę lenkų mažumos asimiliaciją. Tačiau atrodo, kad šios pataisos gąsdina tik politikus, o Lietuvos lenkų vaikams tai mažai rūpi, nes jie puikiai kalba ir lietuviškai.

"Dabar pas mus tuščia, nes šiuo metu vyksta pamokos. Tačiau po jų vaikų prisirinks", – teigė Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriaus darbuotojos.

Nors bibliotekoje yra ir lenkiškų knygų, jaunieji šalčininkiečiai, pasak bibliotekininkių, mieliau skaito lietuviškai. Bibliotekos lentynose sudėlioti ir kone visi Lietuvoje leidžiami vaikams skirti žurnalai.

"Visa periodika, kurią prenumeruojame, yra lietuvių kalba, tik pora žurnalų – rusų. Nesame užprenumeravę nė vieno leidinio lenkų kalba", – mitus, kad Šalčininkuose be lenkų kalbos neįmanoma žengti nė žingsnio, sklaidė bibliotekininkės.

Anot moterų, rajono valdžią savo rankose laikantys lenkų politikai gali kiek nori šūkauti apie prievartinę asimiliaciją, tačiau Šalčininkų jaunimas puikiai suvokia, kad lietuvių kalba yra reikalinga.

Naujosios Švietimo įstatymo pataisos turbūt mažiau patinka Šalčininkų pedagogams, nes Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė Irena Volska griežtai atsisakė apie jas pasikalbėti su "Vilniaus diena".

Beje, šioje gimnazijoje lenkų kalba kaip reikiant įsigalėjusi – skelbimų lentoje lietuviški pranešimai sudaro geriausiu atveju penktadalį, mokytojai ir moksleiviai tarpusavyje kalba lenkiškai. Prie mokyklos durų pasitikusi budėtoja lietuviškai užduodamus klausimus suprato, tačiau į juos atsakinėjo tai lenkiškai, tai rusiškai.

Lentelės prie mokyklos kabinetų durų taip pat parašytos dviem kalbomis – lietuviškai ir lenkiškai. Lietuviškai kai kur – su klaidomis: "sekreteriatas", skelbia lietuviškas užrašas prie vieno kabineto, šalia lenkiškai – "sekreteriat".

Vietiniai kalba "po prostu"

Vis dėlto jokios tautinės nesantaikos tarp lietuvių ir Vilniaus krašto lenkų apskritai nebūtų, jei ne politikai. Tuo įsitikinęs ir dienraščio kalbintas Šalčininkuose gyvenantis lietuvis. Jis įvardija ir konkrečius tautinės nesantaikos kurstytojus – Valdemaras Tomaševskis ir jo vadovaujama Lenkų rinkimų akcija.

"Šita partija iš esmės yra nacionalistinė, ji sukurta nacionalizmo pagrindu. Tą darbą ji ir daro. Blogiausia, kad savo rankose jie laiko ir rajono spaudą, per kurią kursto tas nuotaikas, pila purvą ant Lietuvos.

Politikai skelbia, kad gina lenkų mažumos teises, bet čia nėra ką ginti. Kokie jie čia lenkai? Jie net kalba ne lenkiškai, o bendrauja "po prostu" arba rusiškai. Kažkas bandė leisti rajoninį laikraštį lenkų kalba, tai greitai leidybą nutraukė, nes niekas lenkiškai nemoka skaityti", – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, eiliniai Šalčininkų rajono gyventojai nedaro jokio skirtumo tarp lenkų ir lietuvių, tačiau visose įstaigose sėdi V.Tomaševskio bendražygiai, kurie apimti tautinių nuotaikų į lietuvius žiūri nedraugiškai.

"Lietuviams gyventojams, prireikus susitvarkyti reikalus savivaldybėje, tikrai kyla bėdų, žmonės dėl to skundžiasi. Mes esame visiškai ignoruojami", – teigė šalčininkietis.

Sprendimus priima lenkai

Apie Šalčininkų rajono valdžios ignoruojamus lietuvius gali papasakoti ir buvęs šio rajono savivaldybės tarybos narys Leonas Rutkauskas. Dabar į pensiją išėjęs socialdemokratas į rajono tarybą buvo renkamas kelias kadencijas iš eilės. Kartais taryboje su juo būdavo ir daugiau lietuvių, tačiau yra tekę tarp lenkų politikų sėdėti ir vienam.

Pasak kelis dešimtmečius Šalčininkuose gyvenusio L.Rutkausko, Vilniaus krašto lenkai su lietuviais puikiai sugyveno ir jokių tautinių problemų nekėlė, kol politikoje nepasirodė V.Tomaševskis.

"Kol neišaugo V.Tomaševskio partija, niekas tautinių klausimų neakcentavo ir tų problemų nekėlė. Taryba tiesiog spręsdavo rajono gyvenimo klausimus. Dabar visa valdžia priklauso V.Tomaševskiui, o anksčiau, pavyzdžiui, socialdemokratai taryboje gaudavo ir šešias vietas", – kalbėjo buvęs Šalčininkų politikas.

Jo teigimu, pastaruoju metu lietuvių rajono savivaldybės tarybos posėdyje niekas nesiklausydavo, o dialogas būdavo tik imituojamas.

"Mūsų pasiūlymų, pastabų niekas nesiklausydavo. Diskutuodavome daug, bet kai reikėdavo balsuoti, V.Tomaševskio partijos nariai vis tiek padarydavo taip, kaip jiems reikia. Gal čia tik gandai, bet esu girdėjęs, kad jiems partijos vadovybės buvo pasakyta: apsimeskit, kad lietuvių klausote, bet balsuokite savaip", – pasakojo L.Rutkauskas.

Tiesa, visi rajono tarybos posėdžiai, pasak jo, vyksta lietuviškai. Lenkų kalba pasigirsta tik politikams įsikarščiavus ar pamiršus kokią lietuvišką sąvoką. "Reikia pasakyti, kad tokiais atvejais meras visada paragina kalbėti lietuviškai", – rajono vadovą pagyrė L.Rutkauskas.

Taisyklinga lietuvių kalba su dienraščio žurnalistais rajono savivaldybėje bendravo ir mero Zdislavo Palevičiaus ir administracijos direktoriaus Boleslovo Daškevičiaus sekretorės. Su pačiais rajono vadovais susitikti, deja, nepavyko.

Šalčininkietė: gyvenam ir visi sugyvenam

Gyvenimas Šalčininkuose neblogas, tik šildymas brangus – tokį požiūrį "Vilniaus dienai" išdėstė Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje sutikta miesto gyventoja. Moteris nenorėjo pasakyti savo vardo juokdamasi, kad "tiek prikalbėjus pensiją atims", tačiau ryškus akcentas išdavė, kad jos gimdytojai savo dukrai vargiai galėjo duoti lietuvišką vardą.

– Ar teisybė, ką šneka politikai? Šalčininkuose skriaudžiami lenkai?

– Politika čia. Šneka, kad tik šnekėti. Mes, eiliniai žmonės, gyvenam kaip gyvenę ir visi sugyvenam. Viskas čia gerai. Kodėl turi būti negerai? Oras Šalčininkuose geras, nėra fabrikų, taršos. Užsimanai nueiti į mišką pasivaikščioti – prašau, nori išsimaudyti – iki upės keli žingsniai. Autobusai į Vilnių kas pusvalandį važiuoja. Ko dar norėti?

Aišku, trūksta pinigų, tačiau jų visur trūksta. Bet mūsų rajonas per daug moka už šildymą. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, tikrai per daug.

– Jei su lietuviais puikiai sugyvenate, tai gal ir triukšmas dėl dvikalbių gatvių lentelių keliamas be reikalo? Gal Šalčininkų lenkams tų dvikalbių užrašų visai nereikia?

– Ne. Gal tų lenkiškų užrašų paprastiems žmonėms vis dėlto truputį reikia. Ypač tiems, kurie gyvena mažesniuose kaimuose ir lietuviškai tikrai nemoka. Ateina žmonės į autobusų stotį, žiūri į kryptis – velnias žino, kur važiuot. Vyresniems žmonėms tikrai sunku. Pavyzdžiui, aš galiu perskaityti lietuviškai, bet juk girdite, kaip kalbu, kiek klaidų darau. O kaimuose kai kurie žmonės visai nesupranta lietuviškai. Visai.

Be to, o kam gi trukdo tos lenkiškos lentelės? Koks skirtumas, kokia ten kalba parašyta. Dėl manęs tai gali būti ir lietuviškai, ir lenkiškai, ir vokiškai, jei tik žmonėms patogiau. Kodėl kitose šalyse leidžiami dvikalbiai užrašai, o pas mus ne?

– Gal politikams reikėjo nuo pat pradžių stengtis vietos lenkus integruoti į lietuvių visuomenę? Dabar nereikėtų kalbėti ir apie šių dviejų tautų priešpriešą.

– Iš kur aš galiu nusimanyti? Taip pasakysiu: paprastam žmogui – vis tiek, o viršininkas tegu sau ir būna viršininkas...